Pagrindinė šilumos tiekėja mieste bendrovė "Kauno energija" turi milžinišką ilgalaikių įsipareigojimų ir paskolų naštą – įvairiems bankams energetikai skolingi daugiau kaip 66 mln. litų.

Skolos vis auga

Iki 2016 m. bendrovė "Kauno energija" įvairiems bankams turėtų grąžinti daugiau kaip 66 mln. litų.

SEB bankas, "Swedbankas", "Nordea", "DnB Nord" – daugeliui šalyje veikiančių bankų centralizuotos šilumos tiekėja yra prasiskolinusi, o perspektyvos grąžinti skolas yra palyginti niūrios.

"Per skolas ir įsipareigojimus sunku kvėpuoti", – pripažino "Kauno energijos" generalinis direktorius Rimantas Bakas.

Skolų šleifas tęsiasi nuo 1999 m., kai "Kauno energija" buvo atskirta nuo "Lietuvos energijos" ir įmonės nuostolis sudarė 120 mln. litų. Vėliau nuostolis didėjo ir netrukus pasiekė 200 mln. litų. Dėl to buvo nuspręsta atsisakyti dalies turto – 2003 m. akcininkai nusprendė parduoti Kauno termofikacijos elektrinę. Tada nuostolis sumažėjo perpus, iki 100 mln. litų.

Išgelbėtų naujas šeimininkas?

Ar dabar, įmonei klimpstant į skolas ir mažėjant gyventojų mokumui, nebus priimtas ryžtingas sprendimas, pavyzdžiui, išnuomoti "Kauno energiją" arba kitaip atiduoti į naujo šeimininko rankas?

R.Bakas pripažįsta, kad toks sprendimas galimas, o jį priimti galėtų pagrindinis akcininkas – Kauno miesto savivaldybės taryba. Investuotojas praverstų, nes įmonė nebeturi galimybių investuoti į vamzdyną, kuris yra pasenęs.

"Bankai neduoda paskolų tokiems projektams, nes jų ekonominio atsipirkimo laikotarpis yra ilgas", – priežastį nurodė R.Bakas. Esą, mažinti sąnaudų bendrovė nebeturi galimybių, nes jau yra visiškai susiveržusi diržus. Nuo praėjusių metų sąnaudos sumažėjo 2 mln. litų. Sutaupyta atleidus beveik 50 darbuotojų, jų liko 649.

Be to, buvo perskirstyti šilumos tinklų eksploatavimo darbai – kai kurie darbuotojai dabar atlieka daugiau funkcijų ir yra efektyvesni.

Beprocentės paskolos darbuotojams

"Daugiau nebematau galimybių sutaupyti, pasiektas dugnas, – tikino R.Bakas. – Apie ateitį galvoti sunku, jaučiu baimę dėl vartotojų nemokumo: ekonominė situacija Kaune prasta, daugėja bedarbių, kurie neturi iš ko mokėti už šilumą."

Tačiau 2009 m. 9 mėnesių bendrovės finansinėje ataskaitoje yra pateikta informacija apie beprocentes paskolas darbuotojams, kurias įmonė suteikė 2008 m. Ilgalaikės paskolos darbuotojams suteiktos iki 2023 m. Bendrovė be palūkanų darbuotojams paskolino beveik 300 tūkst. litų.

Paklaustas apie beprocentes paskolas, R.Bakas atsakė, kad jas suteikė anksčiau įmonei vadovavę direktoriai. Esą iš skolintų pinigų "Kauno energijos" darbuotojai Raudondvario plente statėsi namus.

"Aš ir pats asmeniškai domėjausi, kokios čia paskolos, paaiškėjo, kad jos nuo seno yra", – teigė R.Bakas.

Miestiečiai skolingi 48 mln.

Pastaruoju metu itin daugėja "Kauno energijos" skolininkų, kuriuos įmonė laiko beviltiškais. Galimybė išieškoti iš jų skolą likusi minimali arba jos nebėra. Tarp tokių skolininkų – bankrutavusios arba ties bankroto riba atsidūrusios įmonės. Pavyzdžiui, "Korelita" skolinga 10 mln., o "Kauno šiltnamiai" – 5 mln. litų.

"Pramonės įmonės bankrutuoja, o jų skolos niekur nedingsta ir jų niekas nepadengia. Tačiau mes turime vykdyti įsipareigojimus – tiekti šilumą gyventojams, o kad turėtume iš ko pirkti šilumą, esame priversti skolintis", – rūpinosi R.Bakas.

Nuo 2009 m. sausio iki spalio 29 d. įmonės ir gyventojai "Kauno energijai" už šilumą nesumokėjo 12,5 mln. litų. Šiuo metu vartotojai įmonei nėra sumokėję 48 mln. litų, iš kurių nemenką dalį sudaro beviltiškos skolos.

R.Bakas džiaugiasi, kad tokiomis aplinkybėmis per tris ketvirčius pavyko uždirbti 7,4 mln. litų pelno. Tuo tarpu pernai nuo sausio iki spalio įmonės nuostolis siekė 8 mln. litų.

Dairosi mažesnių palūkanų

"Kauno energija" turi įsipareigojimų beveik visiems šalyje veikiantiems bankams. Jie atitinkamais metais bendrovei suteikė įvairaus dydžio paskolų.

"Keičiame bankus ieškodami palankesnių palūkanų", – R.Bakas aiškina, kodėl finansiniai įsipareigojimai saisto su keliais bankais.

2005 m. bendrovė iš tuometinio "Hansabanko" pasiskolino 5 mln. litų, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2012 m. rugpjūčio. Iki šiol padengta pusė paskolos sumos. Tais pačiais metais centralizuotos šilumos tiekėjai pasiskolino iš SEB banko 30 mln. litų. Pastarąją paskolą "Kauno energija" turi padengti iki 2014 m. gruodžio ir dar liko sumokėti daugiau kaip 13 mln. litų.

"Nordea" bankas 2006 m. bendrovei suteikė ilgalaikę 2 mln. litų paskolą, po metų ji padidinta iki 6 mln. litų. Įvykdyti įsipareigojimą "Kauno energija" įsipareigojo iki 2015 mln. litų. Tais pačiais metais iš SEB banko pasiskolinta daugiau kaip 7 mln. litų. Dar po metų ilgalaikę 2 mln. litų paskolą energetikams suteikė "DnB Nord" bankas, 1 mln. litų paskolą – "Danske" bankas. Pastarasis bankas 2008 m. įmonei paskolino dar 3,3 mln. litų.

Šiuo metu įvairiems bankams "Kauno energija" skolinga 66 mln. litų.

Ilgalaikės paskolos "Kauno energijai"

Šaltinis: "Kauno energijos" finansinė ataskaita