Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) ir tarptautinio oro uosto bendras projektas tarsi patvirtina, kad ekonomikos krizė nekliudo kurti ambicingų planų.

Pristatė "Oro parką"

Kauno savivaldybėje vakar pristatyta "Oro parko" vizija. Pirmoje projekto stadijoje planuojama investuoti 200 mln. litų. Vėliau – dar 800 mln. litų. Projekto iniciatoriai kol kas nelinkę kalbėti apie konkrečius terminus.

"Krizė yra pats geriausias laikas rengti projektą. Vien mūsų bendrovių iniciatyvos nepakaks. Reikia ir politinio palaikymo", – susitikęs su Kauno miesto, rajono bei apskrities vadovais neslėpė Kauno tarptautinio oro uosto vadovas Arijandas Šliupas.

"Oro parkas" būtų suskirstytas į tris veiklos rūšis: logistikos, aviacijos pramonės ir orlaivių aptarnavimo verslą. Teigiama, kad projektu domisi kompanijos iš Italijos, JAV, Šveicarijos ir Austrijos.

"Italai ir amerikiečiai domisi galimybėmis investuoti į aviacijos pramonę, o austrai ir šveicarai – į orlaivių aptarnavimo verslą. Taip pat domimasi ir keleivių pervežimu, orlaivių aptarnavimu", – sakė "Kauno LEZ valdymas" direktorius Vytautas Petružis.

Logistikos srityje kaip galimi investuotojai minimos JAV, Suomijos ir Pietų Korėjos siuntų pervežimo kompanijos.

Skaičiuojama, kad pradinėje oro parko stadijoje būtų sukurta apie šimtą darbo vietų, vėliau šis skaičius didėtų.

Bendros kaimynų ambicijos

Bendrą projektą ketinama įgyvendinti Kauno tarptautinio oro uosto ir LEZ teritorijoje.

"Kalbame apie pietinę oro uosto ir LEZ dalį, kurioje dabar yra plynas laukas. Oro uostas turi bendrą trijų kilometrų ribą su LEZ. Kodėl neišnaudojus šio privalumo?" – naujomis galimybėmis neabejojo A.Šliupas.

Projektas per ekonomikos krizę gali pasirodyti perdėtai optimistinis, tačiau jo iniciatoriai tikina, kad sutartys su pirmaisiais užsienio investuotojais gali būti pasirašytos artimiausiu laiku. Rugsėjį turėtų paaiškėti dar viena bendrovė, kuri prisijungs prie "Oro parko" projekto. Italijos bendrovė "Oma sud", gaminanti lengvuosius lėktuvus, planuoja veiklą ir Kaune.

"Čia būtų surenkami maži, modernūs lėktuvai. Planuojama, kad kompanija galėtų įsikurti Kauno LEZ teritorijoje", – teigė V.Petružis.

"Oro parko" veikloje žada dalyvauti ir iš Kauno pasitraukusi pigių skrydžių bendrovė "Wizz Air". Kalbama apie galimybę ne tik atnaujinti skrydžius, bet ir įsteigti orlaivių aptarnavimo bazę. Joje lėktuvai nakčiai būtų paliekami angare, kur mechanikai atliktų reikalingą techninį aptarnavimą. Neoficialiai kalbama, kad tai domina ir "Ryanair".

Ko nori iš valdžios?

Pradinei projekto stadijai "Oro parko" iniciatoriai tikisi valstybės pagalbos. Infrastruktūros plėtrai reikėtų apie 20 mln. litų.

"Pradžioje turėtų investuoti valstybė, o likusias lėšas įneštų privatus verslas. Valstybės pinigai nebūtų didelės, o nauda - kur kas didesnė. Turime pakankamai daug teritorijos, kurią privalome išnaudoti", – įsitikinęs A.Šliupas.

"Šį projektą turėtų remti valdžia. Reikalingos investicijos į vairavimo taką ir perono dalį. Reikia 20 mln. litų, kad projektas būtų pradėtas įgyvendinti. Tokią pačią sumą tikimės gauti ir iš Europos Sąjungos", – pritarė V.Petružis.

Kauno valdžia linkusi pritarti "Oro parko" projektui. Ketinama steigti bendrą darbo grupę.

"Savivaldybė taip pat galėtų investuoti, taip patvirtindama, kad regionas laimina perspektyvinius planus. Kol kas apie investicijų dydžius nekalbėjome", – pasakojo Kauno meras Andrius Kupčinskas.

Iki šiol Kauno valdžiai sunkiai sekėsi su didesniais investiciniais projektais. Neoficialiai skaičiuojama, kad per pastaruosius metus dėl valdžios neveiklumo Kaunas prarado apie 500 mln. litų. Biurokratai nuslopino verslininkų iniciatyvas investuoti į S.Dariaus ir S.Girėno stadioną, Aleksoto aerodromą. Nesulaukę miesto valdžios dėmesio, neseniai vokiečiai nusprendė 15 tūkst. vietų stadioną statyti ne Kaune, o sostinėje.