Vadovaujant buvusiai šalies valdžiai iš turtėjančio bajoraičio varguoliu tapęs Tarptautinis Kauno oro uostas tikisi susigrąžinti prarastas pozicijas. Tačiau kai kas kaišioja pagalius į ratus ir griebiasi šantažo.

Nubloškė kelerius metus atgal

Ne vienus metus dideliais tempais apsukas didinusio Tarptautinio Kauno oro uosto pasaka baigėsi praėjusį rudenį, kai mažų kainų vežėjams priskiriama aviakompanija „Ryanair“ iš Karmėlavos į Vilnių perkėlė penkis populiarius skrydžius.

Nokdauną patyręs Kauno oro uostas per paskutinius du praėjusių metų mėnesius aptarnavo maždaug perpus mažiau keleivių nei per tą patį užpraeitų metų laikotarpį. Visai neseniai skrydžius 22 kryptimis galėjęs pasiūlyti oro uostas šiuo metu tenkinasi vos penkiomis.

Dabartiniais duomenimis, nuo pavasario iš Kauno bus galima pasiekti kone tiek pat Europos taškų, kaip ir geriausiais laikais – 17. Vis dėlto realiai aptarnaujamų keleivių skaičius gerokai skirsis nuo buvusio, nes planuojamomis skraidyti kryptimis nebus skraidoma taip dažnai kaip turėtomis.

Manoma, kad šiais metais bus aptarnauta apie 500 tūkst. keleivių. Per pastaruosius kelerius metus būdavo aptarnaujama daugiau nei po 800 tūkst. keleivių.

Mažiau nei 800 tūkst. keleivių oro uostas paskutinį kartą aptarnavo 2009 m.

Skrydžiai iš Vilniaus nesugrįš

„Labai džiaugiamės, kad vasarai turime išskirtinių skrydžių į Sardiniją, Siciliją. Skrydžių šiomis kryptimis anksčiau nesame turėję, taip pat grįš kai kurie skrydžiai, kurių neliko prieš žiemą, tačiau yra nemažai skrydžių, kurių nebeturėsime. Visų jų labai gaila“, – sakė Kauno oro uosto komercijos vadovė Jūratė Baltrušaitytė.

Iš Kauno nebebus galima nuskristi tomis skrydžių kryptimis, kurios pernai atiteko Vilniaus oro uostui. Todėl šiemet iš Karmėlavos be persėdimų nebus galima pasiekti Briuselio, Lidso, Liverpulio, Lutono, Oslo, Milano, Briuselio ir Paryžiaus.

Negrįš Kauno verslininkų labai vertinamas skrydis į Tamperę. Šeimomis keliaujantys turistai iš Suomijos itin džiugino Kauno viešbučių ir restoranų savininkus.

Ministerija pažadų neištesėjo

Susisiekimo ministerija ne vienus metus deklaravo, kad Kaunas turi būti mažų kainų skrydžių ir krovinių oro uostas, o Vilnius – prestižinių. Toks modelis leistų išsilaikyti abiem ministerijos valdomiems oro uostams, būtų patogus ir jiems, ir jų klientams.

Deja, pažadai nebuvo ištiesėti. Vilniaus tarptautinis oro uostas įsileido Vengrijos mažų kainų skrydžių kompaniją „Wizz Air“, todėl „Ryanair“ išlėkė į Vilnių kariauti su konkurentais.

Iki šiol kalbama, kad labai didelės įtakos mažų kainų skrydžiams atsirasti Vilniuje turėjo tuometis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Pakvipo šantažu

Šalies valdžia pasikeitė, o Susisiekimo ministerijos viceministru tapo buvęs Kauno oro uosto vadovas Arijandas Šliupas. Todėl pasigirdo kalbų, kad mažų kainų aviakompanijoms gali būti nurodyta kraustytis iš Vilniaus į Kauną.

Aistras dar labiau pakurstė buvęs E.Masiulio patarėjas viešųjų ryšių klausimams Martynas Čerkauskas, parašęs šantažu kvepiantį straipsnį apie tai, kad jei bus spaudžiama keltis į Kauną, „Wizz Air“ geriau trauksis iš Lietuvos.

A.Šliupas kalbas apie galimą priverstinį mažų kainų skrydžių kompanijų perkėlimą į Kauną paneigė.

„Niekas priverstinai prieš aviakompanijų valią nieko nedarys ir neturi teisės daryti“, – sakė A.Šliupas.

Žada panaudoti potencialą

Viceministro nuomone, Kauno oro uosto potencialas yra gerokai didesnis nei 20 skraidymo krypčių. Todėl neatmetama tikimybė, kad per artimiausius kelerius metus skrydžių skaičius gali gerokai padidėti.

J.Baltrušaitytė sakė, kad ir šiuo metu derybos vyksta su ne viena aviakompanija.

„Derybos vyksta, bet šiandien nieko konkretaus pasakyti negaliu. Labai norėtume, kad derybų rezultatas būtų matomas jau šiemet, bet šioje rinkoje greitų pokyčių būna retai“, – sakė J.Baltrušaitytė.