Kauno termofikacijos elektrinė po tris savaites trukusio planinio remonto pirmadienį atnaujins veiklą. Įrengimų patikrinimas atsieis maždaug 1 mln. litų.

Brangus profilaktinis patikrinimas

Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) generalinis direktorius Antanas Pranculis sakė, kad tris savaites trukęs elektrinės planinis remontas buvo sėkmingas, bet brangus. Skaičiuojama, kad visi smulkūs darbai įmonei atsieis apie 1 mln. litų. Šios lėšos įmonės biudžete buvo numatytos dar praėjusiais metais.

"Brangūs tokie darbai, kasmet maždaug tokią sumą turime rasti planiniam remontui", – teigė A.Pranculis ir pridūrė, kad pernai analogiškas remontas kainavo beveik 1,7 mln. litų.

Per tris savaites buvo patikrinti tie mazgai, kuriuose normalia tvarka, nesustabdžius elektrinės, vykdyti darbų negalima. Prieš remontą KTE specialistai planuojamus darbus suderino su bendrove "Kauno energija", nes planinis remontas apėmė hidraulinius bandymus, be to, buvo patikrintos trasos, kurios jungia elektrinę su miesto vamzdynu. "Kauno energija" šiuo metu taip pat baigia planinį remontą. Didesnę dalį pasirengimo šildymo sezonui darbų įmonė jau buvo atlikusi iki remontui numatyto laiko.

Rimtų gedimų nerasta

"Gazpromo" valdomos KTE vadovas tikino, kad rimtesnių gedimų per profilaktinį patikrinimą 41 metus veikiančioje elektrinėje nerasta.

"Iš esmės tai buvo įvairūs smulkūs darbai, – apie remontą pasakojo A.Pranculis. – Profilaktinis patikrinimas didina patikimumą, galėsime būti ramūs, kad šildymo sezonu viskas funkcionuos normaliai."

Specialistai patikrino vandens padavimo sistemą iš Kauno marių, aušinimo sistemą įrengimų viduje, termofikacinio vandens sistemą, vandens pašildytuvus, kurie su vamzdynais sujungti betarpiškai.

"Visi vamzdynai yra didelio skersmens – metro ir daugiau. Kiekvieną reikėjo atidžiai patikrinti, įsitikinti, kad nėra jokių pažeidimų. Smulkesnių defektų pastebėjome, bet jie visi jau pašalinti", – pasakojo A.Pranculis.

Vandenį šildo Petrašiūnuose

Sustabdžius KTE planiniam remontui, šilumą miestui ėmė ruošti "Kauno energijai" priklausantys Kauno miesto integruoto tinklo šilumos gamybos šaltiniai – Petrašiūnų elektrinė, "Pergalės" bei "Šilko" katilinės. Pakeitus šilumos gamybos šaltinius vartotojams teikiamos šilumos kokybė ir kaina nepakito.

"Šilko" ir "Pergalės" katilinėse termofikacinis vanduo ruošiamas vandens šildymo katiluose, kūrenant gamtines dujas. Petrašiūnų elektrinėje yra galimybė, naudojant garo katilą, gaminti ir elektros energiją bei ruošti Kauno miesto tinklams papildyti vandenį. Šilumai gaminti panaudojama tik apie 15 proc. šiuose šaltiniuose veikiančių šilumos generavimo įrenginių galios.

Bendrovės "Kauno energija" Gamybos departamento direktorius Rimantas Šilkinis pasakojo, jog šiemet, suremontavus Petrašiūnų elektrinės garo turbiną, KTE planiniu remontu bus pasinaudota siekiant išbandyti suremontuotą turbiną ir įvertinti galimybes ją panaudoti elektros energijai Petrašiūnų elektrinėje gaminti. Petrašiūnų elektrinės garo turbina pajėgi pagaminti iki 4 MW elektros energijos.

Atsvara didžiajai elektrinei

Šildymo sezonu didžiąją dalį kauniečiams tiekiamos šilumos "Kauno energijai" perka iš KTE. Ne šildymo sezonu Kauno miesto šilumos poreikis yra apie 52 megavatai (MW), iš kurių šiuo metu 64 proc. tiekia Petrašiūnų elektrinė, apie 8 proc. – "Pergalės" katilinė, termofikaciniu vandeniu aprūpinanti miesto centrą, ir apie 28 proc. – "Šilko" katilinė, kuri karštą vandenį tiekia Vilijampolės ir Šilainių gyvenamiesiems rajonams.

KTE ir "Kauno energijai" priklausanti Petrašiūnų elektrinė, "Pergalės" bei "Šilko" katilinės yra sujungtos į integruotą centralizuoto šilumos tiekimo sistemos tinklą.

"Kauno energijos" direktorius Rimantas Bakas tikino, kad šiuo metu bendrovė turi pakankamai rezervinių šilumos gamybos šaltinių. Esą, jeigu dėl kokių nors priežasčių KTE žiemą negalėtų gaminti šilumos, mieste šildymas nesutriktų.

"Turime 30 proc. galios rezervą. Tokio rezervo pakanka, žinoma, jeigu turėtume užtektinai kuro", – sakė R.Bakas. Šiuo metu "Kauno energija" tikrina rezervinius šilumos gamybos šaltinius. Tai ypač aktualu Petrašiūnų elektrinei: įrenginiai šiuo metu gali dirbti didesne apkrova, o tai būtų neįmanoma veikiant KTE.

KTE veiklą atnaujins pirmadienį. Artimiausias planuojamas remontas – kitų metų liepą.

Faktai ir skaičiai

Centralizuotas šilumos tiekimas Kauno mieste apima 70 proc. teritorijos.

Bendras centralizuoto šilumos tiekimo vamzdynų ilgis siekia apie 400 km.

Kauno termofikacijos elektrinė šildymo sezonu pagamina didžiąją dalį kauniečiams tiekiamos šilumos.

"Kauno energija" yra didžiausia Kauno regione šilumos tiekimo ir paskirstymo bendrovė, užimanti apie 20 proc. Lietuvos šilumos tiekimo rinkos.

Kauno mieste bei rajone ir Jurbarke "Kauno energija" aptarnauja per 2,3 tūkst. įmonių ir per 115 tūkst. gyventojų.

Didžiąją dalį "Kauno energijos" tiekiamos šilumos sunaudoja daugiabučiai gyvenamieji namai.

Šaltinis: KTE ir "Kauno energija"