646 – tiek socialinių būstų Kaune užimti savavališkai arba stūkso tušti. Už tai atsakingi savivaldybės valdininkai šiuos skaičius bandė nuslėpti, tačiau ir jiems paaiškėjus, arogantiškai atsisakė paaiškinti, kodėl susidarė tokia situacija.

Žaidimas skaičiais

Praėjusią savaitę savivaldybė oficialiai paskelbė, kad už iš Vyriausybės gautus 1,82 mln. litų bus perkami 23–24 nauji socialiniai butai. Šiuo metu miesto savivaldybei priklauso daugiau nei 4,6 tūkst. socialinių būstų. Daugiau nei 3,6 tūkst. kauniečių laukia eilėse, kad būtų leista išsinuomoti savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas.

Paradoksali situacija – socialiai remtini žmonės laukia dešimtmetį, kad gautų būstą, o netikėtai paaiškėja, kad, birželio 1 d. duomenimis, net 335 savivaldybei priklausantys butai stūksojo tušti. Už juos nebuvo mokama jokių mokesčių.

Miesto tarybos Kontrolės komitetui pareikalavus iš Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus vedėjos Birūtos Kaulakytės detalios ataskaitos, paaiškėjo, kad, birželio 6 d. duomenimis, savivaldybė nuomos mokesčio negauna ne už 335 butus, o net už 646.

„Kauno diena“ išsiaiškino, kad tūkstančių litų kas mėnesį savivaldybei nesumoka 307 butus savavališkai užėmę kauniečiai. Šis skaičius savivaldybės oficialiame pranešime nė nebuvo nepateiktas.

Vedėjos B.Kaulakytės pasirašytame dokumente teigiama, kad „savavališkai užimtuose butuose gyvena asmenys, nesudarę arba neturintys teisės sudaryti nuomos sutartį“.

Valdininkė miesto tarybos komitetui nesivargino paaiškinti, kas daroma, kad ši problema būtų išspręsta.

Atsakyti nesivargino

Išgirdusi „Kauno dienos“ klausimus, kodėl neiškeldinami savavališkai butus užėmę gyventojai ir kiek nuomos mokesčio nesumokama savivaldybei, B.Kaulakytė atsakyti nesiteikė. Iki darbo dienos pabaigos dar buvo likusi daugiau nei valanda, tačiau valdininkė pareiškė neatsakinėsianti į žurnalistų klausimus.

„Gal jums ir reikia atsakymų, bet galėjote ir vakar paskambinti. Jūsų klausimai labai gražūs, o atsakymai dar gražesni“, – atkirto valdininkė.

Klausimų raštu išsiųsti nepavyko, nes B.Kiaulakytės elektroninio pašto dėžutė buvo perpildyta, tad laiškus grįždavo atgal.

Preliminariais skaičiavimais, už tuščius ar savaviškai užimtus butus kas mėnesį savivaldybė praranda keliasdešimt tūkstančių litų, kurie būtų sumokami kaip nuomos mokestis. Ši suma turėtų dar labiau padidėti dėl tokiuose butuose augančių skolų už komunalinius patarnavimus.

Neegzistuojantys butai?

„Čia gyvenu ketverius metus. Matau, kad penktajame namo aukšte stūkso tušti butai. Per bendrijos susirinkimą mums buvo pasakyta, kad šie butai – savivaldybės nuosavybė ir jie skirti socialiai remtiniems žmonėms. Kėlėme klausimą, kodėl ten neįkeliami žmonės, tačiau mūsų buvo paklausta, ar mes tikrai norime, kad vėl pradėtų mus plėšti, kaip pernai“, – pasakojo Gričiupio gatvės gyventoja Rita Jakubauskienė.

Jos teigimu, savivaldybei priklauso visas penktas ir dalis ketvirto aukšto, o namo renovacija jau baigta prieš metus.

Pasak šio namo bendrijos pirmininkės Almos Zagurskienė, namas renovuotas, tačiau 16 savivaldybės butų iki šiol stovi tušti. Jos žiniomis, šie butai suremontuoti dar anksčiau, prieš kelerius metus. Pasak pirmininkės, kurį laiką buvo iki galo nesutvarkyta elektros instaliacija, tačiau kodėl butai iki šiol stovi tušti, ji teigia nežinanti.

Keistos istorijos

„Kauno diena“ rašė, apie savivaldybės užmojus parduoti paklausiose vietose esančius miestui priklausančius būstus, kuriuose gyvena socialiai remtini nuomininkai. Buvo teigiama, kad būtent jie panoro išsipirkti būstus, tačiau paaiškėjo, kad juos planuoja įsigyti visai kiti asmenys.

Kita istorija – nevaikštančiam kauniečiui skirtas socialinis butas, į kurį jis ne tik negali patekti su vežimėliu, tačiau negalėtų ir gyventi, nes butas jam nepritaikytas. Nepaisant to, žmogus priverstas už ji mokėti nuomą.

Simonas Kairys

Kontrolės komiteto pirmininkas

B.Kaulakytė Kontrolės komitete minėjo, kad savavališkai butus užima dėl įvairių priežasčių. Gal kas nors kada nors nutekino sąrašą, kur yra tokie butai. Šie skaičiai man primena neseniai savivaldybės pralaimėtą teismą dėl vieno socialinio buto, esančio Girmuonio gatvėje. Dabar B.Kaulakytės vadovaujamas skyrius dvejus metus nesugebėjo niekam jo išnuomoti. Pernai Kauno apylinkės teismas priteisė, kad savivaldybė šilumos tiekėjui privalo sumokėti beveik 13 tūkst. litų. Dėl šio teismo buvome nurodę savivaldybės administracijai pradėti vidinį tyrimą, tačiau valdininkai savo kaltę pripažino. Visa kaltė teko dar prieš B.Kaulakytę dirbusiai vedėjai Kristinai Kuprienei. Kyla klausimas, kiek pinigų prarastų savivaldybė per teismus, kai turime daugiau kaip 300 tokių butų?

Arvydas Garbaravičius, Kontrolės komiteto primininko pavaduotojas

Kažkada bandžiau spręsti šią problemą, tačiau gavau per sprandą. Netvarka yra didelė ir jos niekas nesugebėjo sutvarkyti per dvidešimt metų. Ji ne tokia pastebima kaip gatvių duobės, kurios drasko akis kiekvieną dieną, tačiau problema – opi. Bėda ta, kad ją dengia suinteresuotų valdininkų sluoksniai išsikeroję savivaldybėje. Jei B.Kaulakytė pasiryžusi sutvarkyti, kad neliktų tuščių ir savavališkai užimtų savivaldybės butų, tada jos reikia neišleisti į pensiją. Ironizuoju, žinoma.

Vygandas Gudėnas, Kontrolės komiteto narys

Kalbant atvirai, komitete šiais skaičiais pasibaisėjome. Savavališkos įkurtuvės prasidėjo tada, kai dar buvo atskiri butų ūkiai, kurie ir skirstydavo socialinius būstus. Tik po butų ūkio likvidavimo pradėta normali butų inventorizacija. B.Kaulakytė minėjo, kad dalyje savavališkai užimtų butų liko gyventi mirusio savininko giminės ir kitus panašius atvejus. Bėda ta, kad pasilikusieji gyventi nesudaro nuomos sutarčių ir nemoka pinigų.

Stasys Buškevičius, Kontrolės komiteto narys

Nesu teisininkas, tačiau žinau, kad iš savavališkai užimto buto iškraustyti galima tik teismo sprendimu. Baisu ir pagalvoti, kiek laiko galėtų trukti tokie teismai. O jei kalbame apie 300 butų, sunku net įsivaizduoti.