"Kauno dieną" pasiekęs slaptas dokumentas įrodo, kad miesto valdžia ir jos valdoma bendrovė "Kauno energija" nuolaidžiauja Rusijos dujų gigantui "Gazprom" ir pažeidžia visuomenės interesą.

Koziris – laidavimo sutartis

"Kauno dienos" žurnalistus pasiekė dokumentas, pasirašytas tarp Kauno savivaldybės valdomos įmonės "Kauno energija" ir Rusijos dujų monopolininkės "Gazprom". Tai 2003 m. kovo 31 d. sudaryta laidavimo sutartis, papildomas dokumentas prie kitų, pasirašytų perleidžiant Rusijos kompanijai Kauno termofikacijos elektrinę (KTE).

Laidavimo sutartį pasirašė tuometis "Kauno energijos" vadovas Kęstutis Mindaugas Juozaitis ir "Gazpromo" valdybos pirmininko pavaduotojas Aleksandras Riazanovas.

Jie sutarė, kad jeigu KTE nevykdys investicinių įsipareigojimų, "Gazpromas" atlygins visus "Kauno energijos" ir trečiųjų asmenų patirtus nuostolius, žalą, netesybas. Laidavimo suma – 105 mln. litų.

Rusijos bendrovei už 116,5 mln. litų pardavusi KTE, "Kauno energija" ir tuometė miesto valdžia apsidraudė šimteriopai, tačiau apie šią laidavimo sutartį iki šiol niekur nekalbėta. Apie ją neprabilta net tada, kai KTE atsisakė vykdyti investicinius įsipareigojimus ir susikaupė 17,7 mln. litų delspinigių.

Rimtas rusų įsipareigojimas

Su dokumentu susipažinęs aktyvus visuomenės veikėjas, teisininkas Kęstutis Čilinskas daro išvadą: laidavimo sutartis yra labai geras būdas savivaldybės įmonei apginti savo teises. Pasirašęs šį dokumentą "Gazpromas" įsipareigojo padengti bet kokius finansinius įsipareigojimus, kurių laiku nepadengtų KTE be papildomo kreipimosi į elektrinės vadovus. Teisininkas pastebi, kad ši sutartis yra naudinga Kauno miestui ir, ko gero, "Gazpromas" negalėjo išvengti jos, nes toks įsipareigojimas galėjo būti numatytas konkurso sąlygose.

"Sutartis supaprastina pinigų išieškojimą. Tereikia pareikšti pretenziją "Gazpromui" ir jis sumokės, o paskui jau skaičiuos ir aiškinsis su savo antrine įmone", – apie sutartį kalbėjo K.Čilinskas.

Įsigydamas KTE, konsorciumas, kuriame didžiausia akcijų dalis tenka "Gazpromui", greta laidavimo sutarties, pasirašė dar dvi sutartis: šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį ir elektrinės pirkimo-pardavimo sutartį. Pastarojoje numatyta, kad per pirmuosius trejus metus naujieji elektrinės savininkai investuos 135 mln. litų, per ilgesnį laikotarpį – ne mažiau kaip 400 mln. litų.

Po dvejų metų, 2005 m., KE valdyba nusprendė atidėti pirmąjį 135 mln. litų dydžio investicijų etapą iki 2008 m. gruodžio 31 d.

Arbitražas tarsi spektaklis

Investicijų susitarime numatyta, kad neįvykdžiusi investicijų įsipareigojimo KTE 2009 m. pradžioje sumokės nustatytą baudą. Apskaičiuota, kad KTE turi sumokėti 17,7 mln. litų delspinigių. Šių metų vasarį "Kauno energija" išsiuntė pretenziją KTE, ragindama vykdyti investicinius įsipareigojimus ir sumokėti netesybas. Rugpjūčio pabaigoje "Kauno energija" ginčą perkėlė į arbitražo teismą, šiam atseikėdama dosnų žyminį mokestį – 56 tūkst. litų. Tiesa, tai – tik pusė mokesčio, "Kauno energija" žyminį mokestį, kuris sudaro 112 tūkst. litų, sutarė mokėti dalimis.

"Savivaldybės įmonė švaisto pinigus, leidžia juos beprasmiškai ir pažeidžia viešąjį interesą. Ta įmonė yra viešoji įstaiga, ji švaisto gyventojų turtą", – K.Čilinskas stebėjosi, kodėl, užuot kreipusis į "Gazpromą", kaip numatyta laidavimo sutartyje, savivaldybės įmonė veliasi į arbitražo teismą. Jam nesuprantama, kodėl, turėdama paprastą būdą gauti pinigus, savivaldybė juo nesinaudoja.

Šiuo metu Vengrijoje viešintis Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas "Kauno dienai" telefonu sakė apie laidavimo sutartį nieko nežinąs. Esą jis nėra matęs visų dokumentų, kuriuos yra pasirašiusi "Kauno energija" ir "Gazpromas".

Peršasi sąmokslo teorijos

K.Čilinskui susidarė įspūdis, kad Kauno savivaldybėje kai kurie politikai labiau rūpinasi ne miestiečių gerove, bet "Gazpromo" interesais – turėdami galimybę išieškoti skolą pasinaudoję laidavimo sutartimi, jie šį dokumentą nuo visuomenės slėpė.

"Gazpromui" būtų kur kas patogiau, jeigu skolos būtų išieškomos ne tiesiogiai iš jo, bet iš antrinės įmonės KTE.

"Visiems aišku, kad iš "Gazpromo", turtingos bendrovės, tikrai pavyks išieškoti skolą, o KTE gal jau specialiai nugyventa? Gal ji prasiskolinusi? – svarstė K.Čilinskas. – Jeigu ta bendrovė dar turi turto, tai gal savivaldybė su ieškiniu arbitraže prisidės prie jos nuskurdinimo ir tai bus dar vienas motyvas "Gazpromui" nesilaikyti konkurso sąlygų?"

K.Čilinskas atkreipia dėmesį į esminę konkurso sąlygą, kurią "Gazpromas" atsisako įgyvendinti – investuoti į termofikacijos elektrinę.

Beje, tokius planus trečiadienį patvirtino Lietuvoje viešėjęs "Gazpromo" valdybos pirmininko pavaduotojas Valerijus Golubevas. Jis akcentavo, kad investuoti į seną elektrinę neverta, esą bus statoma nauja – gerokai galingesnė. Pakartota, kad į 360 megavatų dujomis kūrenamą elektrinę bus investuota apie 1 mlrd. litų, ji bus pastatyta iki 2013 m.

"Statydama didelę elektrinę Rusijos bendrovė nori padaryti Kauną visiškai priklausomą nuo "Gazpromo", – įsitikinęs K.Čilinskas.

"Kauno energija": iš kur žinote apie sutartį?

Interviu su bendrovės "Kauno energija" generaliniu direktoriumi Rimantu Baku:

– Kiek "Kauno energijai" kainuoja dalyvauti arbitražo teisme?

– Yra žyminis mokestis – 112 tūkst. litų, bet mes esame sumokėję pusę – 56 tūkst. litų. Be to, kainuoja ir konsultantų paslaugos. Samdome gerus teisininkus, nes reikia gerai pasirengti, reikalas atsakingas – negalima pralaimėti.

– Kodėl kreipėtės į arbitražo teismą?

– Elektrinė neįvykdė investicinio įsipareigojimo, numatyto sutartyje. Ten nurodyta elementari procedūra – kreipimasis į arbitražą. Toks techninis dalykas, arbitražas – kaip sprendimo būdas.

– Kodėl nesikreipėte tiesiai į "Gazpromą", kai KTE neįvykdė investicinių įsipareigojimų?

– Nes turime santykius su KTE. Visos sutartys pas mus surašytos tarp "Kauno energijos" ir KTE. Į "Gazpromą" galėtų kreiptis nebent savivaldybė, kaip savininkė pas savininkę.

– Tačiau yra tokia laidavimo sutartis, kurią pasirašė "Kauno energija" tiesiogiai su "Gazpromu".

– O iš kur jūs apie ją žinote? Mes dabar vadovaujamės elektrinės pardavimo-pirkimo sutartimi, o laidavimo sutartis naudojama globalių įsipareigojimų nevykdymo atveju. Įsivaizduokite, kas būtų, jeigu būtume tiesiogiai kreipęsi į "Gazpromą", visi politikai būtų sukilę.

Kauno tarybos opozicijos atstovas Arvydas Garbaravičius:

Šią savaitę į Lietuvą atvažiavo "Gazpromo" desantas ir pareiškė, kad į senąją termofikacijos elektrinę neinvestuos, o statys naują. Drąsūs pareiškimai. Jais dėtas taip kalbėčiau tik žinodamas, kad kita pusė neprieštaraus, tai yra, kad Kauno miesto savivaldybė pritaria, kad būtų statoma nauja elektrinė, ir nebesitiki investicijų į senąją. Atsisakydama investuoti į elektrinę bendrovė "Gazprom" laužo konkurso, pagal kurį įsigijo elektrinę, sąlygas ir pažeidžia įstatymus.

Šioje istorijoje yra daug keistų dalykų: nuo savivaldybės tarybos narių dokumentai slepiami, 17 mln. litų ieškinys pareiškiamas paskutinę minutę, kone suėjus senačiai, vyksta slapti mero ir "Gazpromo" atstovų susitikimai, nesutampa iš skirtingų šaltinių atkeliaujanti informacija. Negaliu suprasti, kodėl nepasinaudojama laidavimo sutartimi, kodėl ji slepiama? Pradeda aiškėti, kad "Gazpromas" siekia padėti Lietuvai atsikratyti energetikos problemų padedant konkretiems politikams.

Akys krypsta į sėkmės koaliciją, politikus, kurie valdo miestą. Lyderiai aiškūs, o likusieji – tik aritmetinė dauguma, nė nenutuokiantys apie tokių dokumentų egzistavimą. Netikiu, kad miesto meras gali nežinoti apie laidavimo sutartį. Jis slapta bėga susitikti su "Gazpromo" vadais. Apie ką tuose susitikimuose kalba? Gal apie nuorūkų rinkimą iš taksistų? Bandysiu apginti viešąjį interesą. Paprašiau antikorupcinės komisijos išaiškinti šį reikalą.