Dauguma mūsų politinių partijų nėra ideologijų arba bent jau verslo partijos. Tai tik lyderių šalininkų klanai. Todėl jos tokios ne didelės ir ne gyvybingos. O jeigu net ir gyvybingos - tai daugumoje menkai veiksmingos, nes nei jų nariai, nei rinkėjai nemato intereso. Gi tautinis (Etninis) aspektas pakankamai stiprus ir sugebantis vadovauti prireikus Nacionalinio Išsivadavimo Judėjimo būtinybei. Ir jis visuomet atlieka savo vaidmenį. Tačiau arealo, vadinamo "Šalimi" arba "Valstybe" gyventojams pasiekus reikiamą gerbūvio bei savivaldos lygį - būtinybė etnosui kovoti už savo išlikimą - nueina į antrąjį planą. Jis, savo egzistavimą, prisimena (ir kitiems primena) tik per didžiąsias metines šventes: Valstybės dieną, Valstybės atkūrimo bei Nepriklausomybės atgavimo dienomis. Šito ir pakanka. Pakanka, kad to ne pamirštume, ir savo buvusiems "išlaisvintojams" "gelbėtojams" bei "globėjams" galėtume pakartoti: "Ir mes galime "повторить!""
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)