Lyg viesulas į Lietuvą įsiveržęs kiaulių gripas Kaune jau nusinešė pirmąją auką. Vilniuje valstybinės įstaigos tampa panašios į ligonines, o mokyklos viena po kitos užveria duris.

Auka – keturiolikmetis

Vakar sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas pranešė apie Kaune nuo kiaulių gripo mirusį 14 metų moksleivį. Tai pirmas mirties nuo šios ligos atvejis Lietuvoje.

Dienraščio žiniomis, laikinojoje sostinėje nuo vadinamojo kiaulių gripo miręs 14 metų moksleivis buvo Kauno šv. Mato vidurinės mokyklos mokinys.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) šios informacijos nepatvirtina, o minėtos mokyklos administracija su dienraščio žurnalistais šnekėtis nepanoro.

Kauno savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas patvirtino, kad miręs berniukas – Šv. Mato mokyklos septintokas. Pedagogai kreipėsi į medikus, kad šie paaiškintų mirties priežastį ir patartų, kaip elgtis toliau. Visiems mirusiojo klasės draugams liepta į mokyklą šią savaitę neiti.

Buvo stiprus ir sveikas

Vaikas antradienio vakarą mirė Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) Vaikų intensyviosios terapijos skyriuje. Paauglys mirė nuo pandeminio gripo komplikacijos.

"Į ligoninę jis pateko lapkričio 13 d., buvo gydomas Vaikų ligų klinikoje. Būklei blogėjant, lapkričio 14 d. perkeltas į Intensyviosios terapijos skyrių. Mirtį sąlygojo gripo komplikacija sunkia bakterine infekcija", – informavo ministerija.

Berniukas susirgo praėjusį ketvirtadienį. Liga pasireiškė gripui įprastais simptomais: sloga, karščiavimu, kosuliu. Trečią ligos dieną prisidėjus dusuliui ir skausmui krūtinėje, tėvai vaiką atvežė į klinikas.

"Tai buvo stiprus, sveikas, jokiomis gretutinėmis ligomis nesirgęs pacientas. Dėjome maksimalias pastangas, kad išgelbėtume jam gyvybę, tačiau to padaryti nepavyko", – apgailestavo KMUK Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus gydytoja Ilona Stirbienė.

Gripo virusas gali sukelti ūmų plaučių, smegenų uždegimą. Jis pažeidė daug berniuko, kuris užvakar mirė, organų. "Staigi mirtis gali ištikti net pirmą ar antrą ligos dieną. Trečią ketvirtą gali prisidėti bakterinė infekcija, nes virusas pažeidžia gleivinę, jis tarsi atsidaro vartus įeiti į organizmą. Tai yra dar dažnesnė mirties priežastis", – teigė gydytoja I.Stirbienė.

Serga tūkstančiai vaikų

Vilniaus mokyklos viena po kitos skelbia karantiną ir atšaukia pamokas dėl gripo epidemijos. Kol kas tikimasi, kad pamokos nevyks iki kitos savaitės vidurio.

Ateities vidurinėje mokykloje pamokos atšauktos jau vakar ir nevyks bent savaitę. Abraomo Kulviečio vidurinėje mokykloje pamokos nevyks nuo šiandien, nes serga 41 proc. moksleivių.

Žvėryno gimnazija laikinai apsiribojo dviejų dienų karantinu – joje pamokos nevyks ketvirtadienį ir penktadienį. Vasilijaus Kačialovo gimnazijoje pamokos taip pat atšaukiamos nuo šiandien, jas numatoma atnaujinti antradienį.

Prestižinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje karantinas kol kas neskelbiamas. Tačiau kai kuriose klasėse serga jau daugiau nei 40 proc. vaikų. Šios klasės atleidžiamos nuo bendrų pamokų, o šiandien mokyklos vadovybė spręs, ar skelbti karantiną.

Kitos mokyklos dėl gripo prevencijos atšaukia seniai planuotus renginius. Tiksli padėtis mieste paaiškės šiandien. Dienraščio kalbinti mokyklų vadovai neabejojo, kad karantiną skelbs dauguma sostinės švietimo įstaigų.

Gripu sergantys vaikai sostinėje skaičiuojami tūkstančiais. Vien A.Kulviečio vidurinėje mokykloje apsirgo daugiau kaip 450 moksleivių.

A.Kulviečio mokyklos direktorė Kristina Gudelienė dienraščiui teigė neatmetanti galimybės, kad po savaitės karantiną teks pratęsti.

"Ir priemones pirkome, ir suolus valėme, bet niekas nepadėjo – vis dėlto tai yra virusas. Ir gretimos mokyklos viena po kitos skelbia karantiną", – sakė K.Gudelienė.

Pašnekovės teigimu, prie gripo plitimo nemažai prisideda ir keistokas moksleivių tėvelių požiūris į ligą. Esą vaikai į mokyklą ateina ir karščiuodami, o namo grįžta tik po to, kai apsilanko pas mokyklos medikus.

Dar taip nebuvo

Ateities vidurinės mokyklos vadovas Ivanas Prosniakovas neslėpė, kad karantiną buvo galima skelbti ir praėjusią savaitę.

"Praėjusį trečiadienį vaikų sergamumas buvo 10 proc., ketvirtadienį – 13 proc., penktadienį – 16 proc. O pirmadienį buvo jau beveik 40 proc. Antradienį – jau apie 47 proc. Nežinome, ar visi vaikai serga. Bet jeigu tėvai ir sveikų vaikų į mokyklą neleidžia, žinoma, reikia skelbti karantiną. Laukiau, kada visoms mokykloms bus iš viršaus pasakyta skelbti karantiną. Bet nurodymai taip ir neatėjo", – prisiminė I.Prosniakovas. Gripu apsirgo apie 300 iš 650 Ateities vidurinės mokyklos moksleivių.

Pasak jo, mokyklos negalėjo savarankiškai paskelbti karantino, mat tai draudžia biurokratinės procedūros. "Iš pradžių manėme nuo mokyklos atleisti pradinukus. Bet pasirodė, kad 5–12 klasių moksleiviai irgi labai apsirgo. Bet karantinas mokyklose negali būti skelbiamas, kol mieste nepaskelbta epidemija. Jeigu mūsų mokykloje sirgtų pusė vaikų ne epidemijos sąlygomis, kažin, ar man leistų uždaryti mokyklą", – pasakojo mokyklos vadovas.

Pašnekovas teigė per visą mokyklos gyvavimo laikotarpį neregėjęs tokio masinio susirgimo. "Per 20 metų pirmą kartą tokia epidemija. Pirmą kartą istorijoje neatėjo visa klasė. Iš 70 mokytojų 10 susirgo, ir mano pavaduotojai vos paeina", – baisėjosi I.Prosniakovas.

Pavojuje – dešimtadalis ligonių

Sveikatos apsaugos ministerija pabrėžia, kad gyventojams nėra ko panikuoti dėl neva besibaigiančių vaistų nuo gripo atsargų. Tiesa, gripas plinta katastrofišku tempu, ir neatmetama galimybė skelbti epidemiją visoje šalyje.

"Sergamumas kyla gana sparčiai. Procesas prasidėjo mėnesiu ar pusantro anksčiau, nei galvojome. Jeigu bus dar viena banga, ji bus sausį vasarį", – žurnalistams sakė sveikatos apsaugos viceministras Artūras Skikas.

Pranešimus, neva vaistinėse baigiasi medikamentų ir apsisaugojimo priemonių atsargos, A.Skikas pavadino nepagrįstais. "Gamintojai pažadėjo išplatinti pranešimą, kad jie turi pakankamą kiekį medikamentų. Ir nereikia skleisti panikos. Jeigu vienoje vaistinėje jų nėra, nereiškia, kad jų apskritai nėra", – sakė viceministras.

Siaučiant gripui sveikatos apsaugos sistema ketina pasitelkti papildomas medikų pajėgas. Anot A.Skiko, ketinama pakviesti apie tūkstantį papildomų žmonių – medicinos rezidentūros ir internatūros studentus. Kol kas neatmetama galimybė ir prailginti dalies poliklinikų darbo laiką, tačiau A.Skikas teigė dar negalįs to garantuoti.

Pasak jo, šiuo metu šalies ligoninėse yra daugiau kaip 110 gripu sergančių žmonių, kuriems dėl komplikacijų reikalinga ypač atidi medikų priežiūra. "Sunkių ligonių galbūt yra keletas", – pridūrė A.Skikas.

Statistiškai nuo sezoninio gripo miršta apie 0,1–0,2 proc. susirgusių. Naujojo gripo mirtingumo statistikos, anot A.Skiko, nėra.

Lietuvos vyriausiasis epidemiologas Vytautas Bakasėnas žurnalistams teigė, jog per savaitę sergamumas gripu išaugo maždaug dvigubai. Sparčiai plintant kvėpavimo takų ligoms, anot jo, analogiškai kils ir susirgimo naujuoju gripu rizika. V.Bakasėno teigimu, maždaug kas dešimtam dėl naujojo gripo į ligoninę paguldytam pacientui gali prireikti intensyvios medikų pagalbos.

Savivaldybėje – kaukėti veidai

Panika žaibiškai prasibrovė ir į valdžios įstaigas. Antradienį Vilniuje paskelbta gripo epidemija, o jau trečiadienio rytą sostinės savivaldybėje buvo gausu kaukėmis veidus užsidengusių tarnautojų. Tiesa, aukščiausi miesto vadovai panašių apsaugos priemonių kol kas vengia.

Prie įėjimo rūkančių savivaldybės darbuotojų kaklus jau puošė kabančios apsauginės kaukės. Įėjus į vestibiulį kaukėtųjų kur kas daugiau. Jas dėvi visi interesantus aptarnaujantys specialistai. Toks buvo savivaldybės administracijos nurodymas.

"Mes ryte atėjome į darbą ir jau gavome vienkartines kaukes. Jos ne itin patogios, sunkiau kvėpuoti, prakaitas muša. Gal norite pabandyti?" – šmaikštavo Interesantų aptarnavimo skyriaus specialistai.

Interesantų aptarnavimo skyrius kol kas vienintelis, privalomai dėvintis kaukes. Savivaldybės sveikatos skyriaus vedėja Audronė Čibirienė tikino, kad kitiems, mažiau bendraujantiems su lankytojais, panašios priemonės, galinčios apsaugoti nuo gripo, nėra būtinos. Tačiau dėvėti kaukę ar ne – asmeniškai sprendžia kiekvienas savivaldybės tarnautojas ar politikas.

Šie taip pat aktyviai dalyvauja įvairiuose posėdžiuose, susitikimuose, į kuriuos kviečiami ne tik savivaldybės darbuotojai, bet ir interesantai iš viso miesto, tačiau nė vienas iš valdžios atstovų kol kas nemano, kad verta griebtis panašių apsaugos priemonių. Kaukės nedėvi nei meras, nei vicemerai ar administracijos vadovai.