Anot jo, kultūros centras, nepaisant nieko, turi žaisti pagal taisykles ir turėti savo kolektyvų, o Kirtimų kultūros centras išskirtinis tuo, kad senus kolektyvus keičia į naujas grupes.

Sėkmę lėmė jauni žmonės

Negalima konkrečiai nuspręsti, kada prasidėjo modernioji Kirtimų kultūros centro istorija, sako G. Rožė. Pasak jo, esminis pokytis įvyko atėjus dabartinei direktorei, kuri įstaigoje dirba jau beveik dešimtmetį: „Ji buvo jauna ir turėjo viziją, kaip įdarbinti jaunus žmones ir viską pakeisti. Po truputį viskas ir prasidėjo. Jauni žmonės pasižymi socialumu ir jie, rasdami kitas darbo vietas ar emigruodami, pasiūlydavo poziciją Kirtimų kultūros centre savo draugams. Tai puiki darbo vieta, kuri tuščia ilgai nebūna.“

Kolektyvas pasirašo su kultūros centru sutartį ir iš pastarojo gauna privilegijų. Tai sena praktika, veikianti nuo sovietmečio. Kad ir kiek šnekėtume, jog galime daryti ką norime, vis tiek turime įsipareigojimų savivaldybei, priklausome nuo senos tvarkos. Turime žaisti pagal taisykles.

Paklaustas, kodėl būtent Kirtimuose įsivyravo tokia aktyvi kultūrinė veikla, G. Rožė teigia, kad tai lėmė daug aplinkybių. „Vienoje vietoje susirinko daug jaunų žmonių su puikia direktore. Ji, kitaip nei daugelis kitų kultūros centrų vadovų, netrukdė ką nors daryti. Žinoma, negalima pasiimti biudžeto ir daryti, ką nori, tačiau, remdamasis savo kompetencijomis, tu turi vietą, kurioje gali veikti. Kai į vieną vietą susirenka daug jaunų žmonių, jie pradeda kažką veikti. Jei toks koncentratas pasitaikytų ir kitame kultūros centre, manau, kad būtų tas pats“,– įsitikinęs pašnekovas.

Pasak G. Rožės, Kirtimų kultūros centre koncertavo ir ne vienas garsus atlikėjas: „Kadangi patys „nepakeliame“ tokio koncertų kiekio, pradėjome bendradarbiauti su tam tikromis organizacijomis ir kurti renginius su jomis. Taip „nusimetame“ dalį darbo ir galime pasiekti daugiau. Kadangi esame normali koncertinė erdvė, esame patrauklūs žmonėms, atvykstantiems iš toliau.“

Traukia ne tik turinys, bet ir vieta

Kirtimų kultūros centro darbuotojas Paulius Burakas tvirtina, kad prieš 5–6 metus Vilniuje dar nevyko tiek daug renginių. „Dabar visko daug, bet ir muzikos poreikis didesnis. Manau, kad anksčiau žmonėms būdavo įdomiau atvykti pas mus dėl išskirtinio turinio, dėl grupių. Dabar, kai visko tiek daug, žmonėms kartais nekyla koja sėsti į traukinį“, – aiškina pašnekovas.

Pasak P. Burako, organizuojant koncertus ne centre, visi yra konkurentai: „Tačiau galime lankytojus pritraukti ir vieta, nes Kirtimų kultūros centro kiemelis vasarą puikus, ten vyksta ir iškylos, ir kino vakarai, ir koncertai, buvo ir cirkas. Tokio kiemelio centre nėra.“

Kalbėdamas apie renginių ciklą „Susikirtimai“, P. Burakas teigia, kad tai – garso menui ir eksperimentinei muzikai skirtas ciklas, pradėtas rengti praėjusiais metais. „Vykusiuose renginiuose grojo Lietuvos ir užsienio atlikėjai, buvo svečių iš Amerikos, Suomijos ir kt. Nusprendėme, kad verta parašyti projektą Lietuvos kultūros tarybai, jį praplėtėme. „Susikirtimų“ idėja – besikeičiančios ir įvairios muzikinės idėjos, eksperimentavimas, garso menas“, – tikina pašnekovas.

P. Burakas, paklaustas apie kolektyvus, priklausančius Kirtimų kultūros centrui, sako, kad jų beveik 14 – kolektyvai repetuoja centre ir tarsi atstovauja kultūros centrą. G. Rožė priduria, kad tai bendradarbiavimo sutartimi grįsti santykiai: „Kolektyvas pasirašo su kultūros centru sutartį ir iš pastarojo gauna privilegijų. Tai sena praktika, veikianti nuo sovietmečio. Kad ir kiek šnekėtume, jog galime daryti ką norime, vis tiek turime įsipareigojimų savivaldybei, priklausome nuo senos tvarkos. Turime žaisti pagal taisykles. Jei kultūros centras privalo turėti kolektyvų, mes ir turime. Tačiau senus kolektyvus mes keičiame į naujas grupes.“

Visą laidos įrašą rasite LRT mediatekoje.