Vilnietis neatgaus savo kompiuterinės technikos, kurią naudojo klastoti dokumentams, reikalingiems per Lamanšą atgabentiems ir Lietuvoje parduodamiems automobiliams.

Taip nusprendė Vilniaus apygardos teismas. Jis atmetė nuteistojo 31 metų E.P. apeliacinį skundą, kaip pranešė teismo atstovas spaudai.

Vienoje bendrovėje dirbantis, aukštąjį išsilavinimą turintis vyras šiemet rugsėjį pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl dokumentų klastojimo ir jų panaudojimo. Už penkis baigtus ir tyčinius nusikalstamos veikos epizodus jam buvo skirta subendrinta 44 parų arešto bausmė. Į ją įskaičiavus laikino sulaikymo ir suėmimo laiką, konstatuota, kad E.P. bausmę jau atliko.

Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteisti dar penki asmenys, suklastotų dokumentų užsakovai. Trims iš jų skirtos baudos, du nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti už juos laidavus. Bet apylinkės teismo nuosprendį apskundė vienintelis E.P.

Bylos duomenimis, nuo 2010-ųjų lapkričio iki 2011-ųjų vasario E.P. užsakovams pagamino ir po 150–200 litų pardavė penkis neva Jungtinėje Karalystėje išduotus ir tebegaliojančius transporto priemonių techninės apžiūros pažymėjimus ir tris draudimo liudijimus. Naujausios klastotės, techninės apžiūros pažymėjimo, kurį vienas vilnietis užsakė savo visureigiui "Mitsubishi Shogun Equippe", E.P. parduoti nebespėjo – dokumentą per asmens kratą aptiko pareigūnai.

Iškrėtus E.P. butą buvo rasta įvairių daiktų ir dokumentų, susijusių su netikrų dokumentų gaminimu: transporto priemonės registracijos ir techninės apžiūros pažymėjimų, draudimo pažymėjimo bei pirkimo–pardavimo ruošinių anglų kalba. Ekspertų atkurta informacija patvirtino, kad klastotojas kompiuterinėse laikmenose buvo išsaugojęs automobilių techninės apžiūros pažymėjimų, draudimo polisų ir kitokių ruošinių.

Pirmosios instancijos teisme savo kaltę E.P. visiškai pripažino ir patvirtino klastojęs angliškų automobilių techninės apžiūros bei draudimo dokumentus. Originalius blankus, kurių buvo gavęs iš pažįstamų Didžiojoje Britanijoje, užpildydavęs išgalvotais duomenimis ir atspausdindavęs spausdintuvu. Blankai buvę be jokių antspaudų, parašus suraitydavęs pats. Su paskambinusiais asmenimis jis susitardavęs ir pagamindavęs reikiamus dokumentus.

Nors ir pripažino kaltę, apeliaciniu skundu E.P. prašė grąžinti per kratą jo bute pareigūnų rastus ir teismo nuosprendžiu konfiskuotus kompiuterį, daugiafunkcį įrenginį, du išorinius standžiuosius diskus ir išorinį duomenų saugojimo įrenginį, prieš tai pašalinus iš jų informaciją, susijusią su padarytomis nusikalstamomis veikomis, arba grąžinti su jomis nesusijusią informaciją.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija priimtoje nutartyje pabrėžė kad nuosavybės teisė nėra absoliuti. Pagal Konstituciją teisė į nuosavybę gali būti ribojama dėl turto pobūdžio ir (arba) dėl kitų priežasčių, kai neapribojus šios teisės nebūtų galima apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, būtų pakenkta viešajam interesui. Teismų praktikoje nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikaltimui daryti.

"Apelianto reikalavimas grąžinti jam konfiskuotus daiktus arba informaciją, nesusijusią su padarytu nusikaltimu, atmestinas, nes būtent naudojant šiuos daiktus buvo padaryta nusikalstama veika", – konstatuojama paskelbtoje teismo nutartyje.

Teisėjų kolegija pabrėžė, kad kaltininkas, darydamas tyčinę nusikalstamą veiką ir tam sąmoningai naudodamas įrankius ir priemones, prisiima visą riziką dėl galimų padarinių atsiradimo, įskaitant ir galimą turtą konfiskavimą.