Kaunas spaudos draudimo laikotarpiu buvo tarsi nelegalių lietuviškų knygų sandėlis. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje pastatytas ne vienas paminklas knygnešiams.

Sutampa su gimtadieniu

Šiandien minima Knygnešio diena sutampa su Jurgio Bielinio, kuris vadinamas Lietuvos knygnešių karaliumi, gimtadieniu. Pavojingai veiklai J.Bielinis paaukojo 30 savo gyvenimo metų, iš Tilžės ir Ragainės gabendamas ten išspausdintas lietuviškas knygas į Lietuvą, o iš šalies – rankraščius. Knygnešystės sąjūdis kilo, kai carinė Rusija, uždraudė ne tik lietuvišką spaudą, bet ir pasikėsino į Lietuvos vardą, pavadindama šalį Šiaurės vakarų kraštu.

Tam pasipriešino Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius, organizavęs pirmuosius knygnešystės žingsnius, 1867 m. įkurdamas pirmąją nelegalios lietuviškos spaudos leidybos ir platinimo organizaciją. Gimtojo žodžio draudimas – retas reiškinys žmonijos istorijoje, todėl žodį "knygnešystė" (šį pavadinimą sugalvojo aušrininkas Jonas Šliūpas) sunku išversti į kitas kalbas.

Kaunas – knygų sandėlis

Per keturis dešimtmečius trukusį lietuviškos spaudos draudimo laikotarpį Kaunas tapo, anot J.Tumo–Vaižganto, lietuviškų knygų urmo sandėliu. Didžiulės įtakos tam turėjo į Kauno kunigų seminariją 1864 m. caro administracijos atkeltas vyskupas M.Valančius, tapęs knygnešystės įkvėpėju ir vadovu.

Prof. Vytautas Merkys informacinėje knygoje "Draudžiamosios lietuviškos spaudos kelias, 1864–1904" pateikia duomenis apie 2854 žmones, įkliuvusius su draudžiamąja spauda ir nubaustus. Kaune ir jo apylinkėse įregistruota kelios dešimtys tokių žmonių: vaistininkas Kazys Aglinskas su žmona, siuvėja Teklė Dronseikaitė, smulkus prekybininkas Juozas Dūdonis, Kunigų seminarijos batsiuvys Petras Glinskis, kunigas Adomas Grinevičius, Jono Šliūpo brolis Rokas ir daugybė kitų žmonių. Tarp nelegalios spaudos, M.Valančiaus rankraščių redaktorių minimas bajoras Vincas Norvaiša. Šią nusipelniusio knygnešystei žmogaus pavardę daug dešimtmečių garsina taip pat bajorų kilmės Vincento giminaitis kaunietis Česlovas Norvaiša.

Talkino ir F.Dzeržinskis

Nors lietuviškos spaudos draudimas paspartino gyventojų lenkėjimą rytiniuose ir pietiniuose šalies pakraščiuose, lenkų tautoje atsirado inteligentų, kurie prisidėjo prie lietuvių kovos už gimtąja kalba spausdintą žodį: rašytojai Juzefas Ignacas Kraševskis ir Marija Rodzevičuvna, kunigas Vladislovas Opulskis. V.Merkys mini ir socialistinės krypties revoliucionierius lenkus, platinusius lietuviškas knygas. Vienas jų – ateityje garsiuoju Rusijos čekistu tapęs Feliksas Dzeržinskis, kuris Kaune, Tilmanso fabrike darbininkams duodavęs skaityti lietuviškų leidinių.

Yra žinoma daugybė žydų, įvairiais būdais rėmusių arba tiesiogiai susijusių su knygnešyste. V.Merkys savo knygoje pateikia žinių apie žydus Joną Bobą, Maušą Zelmanovičių, Maušą Berą ir daugelį kitų. Yra žinoma vokiečių, suomių, kitų tautų atstovų, įvairiai talkinusių lietuviams kovojant už savąją spaudą.

Kaune įamžintas knygnešių atminimas

Knygnešių atminimas Kaune įamžintas 1939–1940 m., pastačius paminklus "Sėjikas" (B.Buračas), "Knygnešys" (P.Zikaras), Knygnešių sienelę, kurioje įrašyta 100 labiausiai nusipelniusių knygnešių. Knygnešystės tematikai skirta skulptūra "Lietuvos mokykla, 1864–1904" (P.Rimša).

Kauno Senamiestyje iškilę paminklai M.Valančiui, Maironiui.

K.Donelaičio gatvėje atidengta atminimo lenta ir Petrašiūnų kapinėse pastatytas koplytsulpis (J.Užkurnys) knygnešystės metraštininkui P.Ruseckui, o Garliavoje – Kaziui Aglinskui.

1865–1904 m. platinti buvo išleista 1830 lietuviškų leidinių, už kurių gabenimą ir platinimą sulaikyta beveik 3000 žmonių.