Savivaldos rinkimų aistros aprimo, tačiau politologai dar ne kartą aptarinės pergalės ir pralaimėjimo priežastis. Jie kovą dėl sostinės mero posto vertina kaip aršią, dramatišką ir politiškai nelabai korektišką.

Bus nauja koalicija

Savivaldos rinkimuose R.Šimašius dalyvavo su visuomeniniu rinkimų komitetu "Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės!". Iš Liberalų sąjūdžio jis pasitraukė 2018-ųjų pabaigoje.

Tuoj po rinkimų meras teigė derėsiantis su visomis į tarybą patekusiomis politinėmis jėgomis, išskyrus jo varžovo mero rinkimuose Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) lyderio A.Zuoko komandą.

Perrinkto mero komitetas turės didžiausią frakciją savivaldybės taryboje, jis gavo 18 mandatų iš 51. A.Zuoko sąrašas iškovojo 10 mandatų.

Trečią pagal dydį frakciją Vilniaus miesto taryboje turės konservatoriai su devyniais mandatais, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga ir Rusų aljansas gavo šešias vietas, Darbo partija – penkias, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga taryboje turės tris atstovus.

Naujoji Vilniaus miesto taryba prisieks ir pradės dirbti balandžio 24 d.

Nebuvo nuobodu

Kaip "Vilniaus dienai" teigė politologas Lauras Bielinis, rinkimų kampanija Vilniuje buvo aštri ir dramatiška. Vilniečiai balsavo už tą kandidatą, kurį pasirinko. Geras tai pasirinkimas ar ne, jis teigė nenorintis spręsti, nes tėra vienas iš rinkėjų, o jo nuomonė – subjektyvi.

Net ir tokioje kovoje nereikia užmiršti taisyklių ir moralinių nuostatų.

"Mero rinkimų kampanijos metu matėme susikirtimą, net labai aštrų, tarp kandidatų, girdėjome kaltinimų ir net grasinimą teismais. Matėme visą kompleksą priešrinkiminių ir rinkiminių dramų. Tad rinkimai išties nebuvo nuobodūs. Ar taip turėtų būti? O kaipgi kitaip? Kaip įrodysi savo tiesą, savo principus pademonstruosi, kaip tik taip konkuruodamas su savo oponentu. Tik net ir tokioje kovoje nereikia užmiršti taisyklių ir moralinių nuostatų", – sakė politologas.

R.Šimašiaus sprendimas prieš savivaldos rinkimus atsiriboti nuo partijos – Liberalų sąjūdžio – ir kurti rinkimų komitetą, L.Bielinio manymu, nėra rinkėjų apgaulė, kaip mano kai kurie politologai. Tai greičiau bandymas aktyvizuoti rinkimus ir sudominti rinkėjus naujais dariniais. Ir tai, galima teigti, pasiteisino, nes 42 proc. rinkėjų aktyvumas yra daug.

"Kalbant apie šiuos rinkimus, galima pastebėti, kad rinkėjai balsavo ne už vizijas ar planus, bet už tai, kas realiai vyksta ir kur rezultatai jiems yra matomi, – sakė politologas. – Todėl tie kandidatai – ne tik Vilniuje, bet ir kitur Lietuvoje, – kurie turėjo realų įdirbį, galėjo pademonstruoti savo darbo rezultatus, buvo perrinkti, net nežiūrint to, kad turi reikalų su teisėsauga ar teisėsauga turi daug klausimų jiems, tarkim, kaip Druskininkų ar Panevėžio merai. Jų įdirbis tapo jų įvaizdžio pagrindine dalimi."

L.Bielinio manymu, A.Zuokui šiuose savivaldos rinkimuose tiesiog nepasisekė sustrateguoti savo rinkimų kampanijos ir savo veiklos taip, kad ji būtų patraukli ir priimtina daugeliui rinkėjų. Matyt, jam teks permąstyti savo strategijas ir daryti korekcijas.

Skeletai spintoje

Pasak politologo Algio Krupavičiaus, dar gerokai prieš rinkimus daugelio išsakytos prognozės, kad Vilniuje dėl mero posto varžysis R.Šimašius ir A.Zuokas, pasitvirtino. Prieš antrą rinkimų turą prognozės buvo nuosaikesnės – buvo prognozuojama, kad situacija bus apylygė ir balsai dalysis nedidele persvara.

"Bet atsitiko, kaip atsitiko, ir R.Šimašius laimėjo neginčijama persvara, nors mane tai šiek tiek nustebino, – sakė A.Krupavičius. – Tam yra vienas labai konkretus paaiškinimas: A.Zuokui koją pakišo jo "praeities skeletai spintoje". Iš esmės įvyko taip, kaip ir buvo prognozuojama prieš rinkimus, kad A.Zuoko praeitis gali būti jo didžiausia problema. Tuo neigiamu įvaizdžiu rinkimų kampanijos metu R.Šimašius ir pasinaudojo, nors aš manyčiau, kad tokie veiksmai rinkimų kampanijos metu yra netinkami. Arba jau tada politikas tegu deda visas kortas ant stalo. O kalbėjimas puse lūpų rinkimų kampanijos, švelniai tariant, nepuošia."

Yra dar vienas svarbus veiksnys: politiko nepalankumo reitingas – rinkėjų, kurie kandidatą vertina neigiamai, dalis.

Visuomeninio komiteto kūrimas ir ėjimas į rinkimus su juo, politologo manymu, toli gražu ne visada yra rinkėjų apgaulė. Politikai dėl įvairių priežasčių renkasi komitetus. Liberalų politikai visų pirma dėl to, kad partija patyrė krizę dėl neteisėtų ryšių su kai kuriomis verslo korporacijomis – dėl to ir R.Šimašius, ir Vytautas Grubliauskas, ir Algis Kašėta nusprendė dalyvauti rinkimuose su visuomeninių komitetų vėliavomis.

Vis dėlto A.Krupavičius linkęs manyti, kad dalis visuomeninių komitetų buvo gerokai hibridiniai, kartais labiau partiniai negu visuomeniniai. Toks reiškinys yra, ir šiuose savivaldos rinkimuose jis matėsi. Ir kalbėti reikėtų ne tik apie liberalus. Lazdijuose Artūro Margelio komitetas buvo sudarytas daugiausia iš ekskonservatorių, Živilė Pinskuvienė Širvintose dalyvavo šį kartą kaip komiteto lyderė, o ne naujosios darbiečių partijos atstovė. Tad, pasak politologo, nereikėtų čia vienos kurios nors partijos prikišamai rodyti, kad jie dangstėsi visuomeninio komiteto vėliava, bet kad toks reiškinys buvo – tikrai nepaneigsi.

"Ar tai rinkėjų apgaulė? Net nežinau. Žmonės, manau, balsavo už R.Šimašiaus sąrašą, už A.Kašėtos sąrašą ar V.Grubliausko komandą ir t. t. Iš esmės, už konkrečius asmenis. Asmenybės vaidmuo šiuo atveju buvo labai svarbus. Lygiai taip pat kaip Visvaldas Matijošaitis tikrai padėjo "Vieningam Kaunui" gauti ne vieną dešimtį ir ne vieną šimtą papildomų balsų", – sakė politologas.

Gera žinia yra

A.Krupavičiaus teigimu, už ką balsuoti, rinkėjai renkasi labai įvairiai. Kažkam gali būti patraukli ideologija, įdomi politiko asmenybė, viltis, kad vienas ar kitas politikas išspręs kokias nors konkrečias problemas ir kt. Kai kam reikia idėjų ar vizijos. Vieno ar kito pasirinkimo motyvų sąrašas yra gana ilgas ir daugiareikšmis. Koks santykis tarp tų, kuriems reikia praktinių veiksmų, ir tų, kuriems reikia asmenybės, vizijų – sunku pasakyti. A.Zuokas šį kartą buvo pakankamai žemiškas, konkretus, nors kai kurių idėjų gal iki galo neišvystė, pavyzdžiui, nemokamo viešojo transporto. R.Šimašius nuveiktais miestui reikšmingais darbais taip pat nelabai galėjo pasigirti.

"Politologai ir ekspertai dažniausiai analizuoja: pažiūrėkime, koks yra politiko teigiamas reitingas, kiek jį vertina palankiai. Pagal tą palankumo reitingą ir sprendžiama apie kandidato galimybes. Bet yra dar vienas svarbus veiksnys: politiko nepalankumo reitingas – rinkėjų, kurie kandidatą vertina neigiamai, dalis, – sakė specialistas. – Matyt, jeigu lygintume R.Šimašių ir A.Zuoką, teigiamai vertinančiųjų dalis yra galbūt šiek tiek didesnė R.Šimašiaus pusėje, bet A.Zuokas irgi turi savo šalininkų, ir gana nemažai. Tačiau tas nepalankus vertinimas, neigiamas reitingas, ko gero, R.Šimašiaus yra gerokai mažesnis negu A.Zuoko. Ir to priežastis, vėlgi, A.Zuoko praeities istorijos, skeletai spintose, kuriuos R.Šimašius stengėsi išnaudoti savo rinkimų kampanijoje."

Anot profesoriaus, vilniečiams po šių rinkimų yra ir viena gera žinia: "R.Šimašius dabar tikrai žino, ką reikia daryti merui ir ką veikti savivaldybėje, nes iškart po rinkimų prisipažino, ką pirmą kartą išrinktas meru to nežinojo. Sakyčiau, ta jo antra pirmos kadencijos pusė buvo sėkmingesnė nei pirmoji. Matyt, išmoko. Jeigu būtų R.Šimašiui tekę dalyvauti rikimuose po pirmųjų dvejų metų, manau, kad galimybių būti perrinktam jis būtų turėjęs labai nedaug."

Išrinko mažuma

"Žmonės išsirenka tai, ką nori išsirinkti, ir tas jų balsavimas, faktiškai niekuo nesiskiriantis nuo balsavimo antrame ture prieš ketverius metus, reiškia, kad žmonės nenusivylė R.Šimašiaus, kaip mero, darbu ir norėjo tęstinumo", – "Vilniaus dienai" teigė dar vienas politologas Vytautas Sinica.

Tiesa, jis akcentavo, kad visuose rinkimuose, kur yra antras turas, nugalėtoją išrenka mažuma. Daugeliui žmonių tai nebūna pirmas pasirinkimas.

Tam tikra prasme rinkimų kampanija buvo labai negatyvi – konkuruojama ne vizijomis ir planais, o vienas kitą kritikuojant.

Politologas prognozavo, kad nieko ypatingo Vilniuje per ateinančius ketverius metus neįvyks – matysime tęstinumą to, kas yra dabar.

"Dar drįsčiau spėti, kaip dažnai nutinka antrą kadenciją, kad R.Šimašius išdrąsės daugiau reikštis įvairiais ideologiniais klausimais – juk jau buvo bandymų parodyti, kad Vilnius bus gėjų sostinė. Tad gali būti daugiau visokių tokių dalykų, kurie dirgins dalį vilniečių. Bet kalbant apie ūkinį vadovavimą miestui, o tai žmonėms labiausiai rūpi, greičiausiai viskas bus, kaip buvo, – sakė V.Sinica. – Jeigu Vilniaus ambicija yra nedidelė, viskas gerai. Tačiau jeigu ambicija yra konkuruoti su Kaunu, tai tikrai taip nebus. Matėme per rinkimus, kokie kauniečiai yra patenkinti, nei pasivysime, nei konkuruosime. Apskritai R.Šimašius iškėlęs baltą vėliavą prieš Kauną. Jeigu Kaunas ir provokuoja Vilnių lenktyniauti sėkme ir kažkokiais projektais, tai Vilnius atsisako. O pasigirdę R.Šimašiaus teiginiai, kad Vilnius su Kaunu nekonkuruoja, mano manymu, yra bėgimas nuo problemos. Šiuo metu Lietuvoje sostinė nebėra sėkmingiausias miestas, o tai nėra normalu. Sostinė turi būti sėkmingiausias miestas, į kurį visi kiti lygiuojasi."

Analizuodamas Vilniaus mero rinkimus ir konkrečiai – antrąjį rinkimų turą, V.Sinica atkreipė dėmesį į tai, kad abu kandidatai turi savo tam tikrą korupcinį šleifą (A.Zuokas – daugiau asmeninį, R.Šimašius – dėl įvykių partijoje, todėl ir atsiskyrė bei sukūrė komitetą, mat partijos įvaizdis su skaidrumu jau nesuderinamas), tad visiškai natūralu, kad rinkimų kampanija buvo vykdoma per negatyvą. Abu kandidatai daug kalbėjo apie kito nusikaltimus, labai daug, bent jau socialiniuose tinkluose, buvo kandidatų rėmėjų skleidžiamų atmintinių, analizių, kapstymosi net po 20 metų senumo dalykus. Šia prasme, politologo manymu, kampanija buvo labai negatyvi – konkuruojama ne pažadais, vizijomis ir planais, o vienas kitą kritikuojant.

V.Sinicos požiūriu, yra "neskanu", kai politikai, susikūrę vardą partinėje veikloje, pamatę, kad partija jų populiarumui ir tolimesnei karjerai tampa "inkaru", išeina ir apsimeta visuomenininkais. Tačiau matoma, kad didžiausias pergales Lietuvoje laimi tie komitetai, kurie yra sukurti tokių partinių pabėgėlių. Po visų partijos skandalų šioje srityje lyderiauja liberalai – Klaipėdoje, Vilniuje, Varėnoje.

Komitetai turi daug teigiamų savybių – jie atveria galimybę kitiems autentiškiems dariniams, nes sukurti partiją formaliai yra be galo sunku, yra galybė biurokratinių kliūčių. Tad komitetai atveria galimybę visuomenei, organizacijoms telktis ir "paspausti" partijas, pasiūlyti joms alternatyvą, priversti jas jausti daugiau atsakomybės ir labiau stengtis. Tai yra gerai, bet kartu, kaip parodė gyvenimas, ypač per šiuos rinkimus, komitetai sukuria ir "pabėgimo landą" politikams, kurie, likę savo partijoje, ko gero, nuskęstų kartu su ja.

A. Zuokui nebepavyks?

Nė vienas "Vilniaus dienos" kalbintas politologas nesutinka, kad šis A.Zuoko pralaimėjimas gali reikšti jo politinės veiklos saulėlydį. Anot L.Bielinio, kol A.Zuokas neatsisako dalyvauti politikoje, tol jis nėra praeities politikas.

Prof. A.Krupavičiaus manymu, vienu metu atrodė, kad A.Zuoko aukso amžius yra praeityje, kad pavargo nuo politikos, bet jis sugrįžo. Rinkimų kampaniją vykdė įdomiai, išradingai. Jis vėl buvo dinamiškas, energingas, turintis idėjų ir įdomus. Vieni įdomiausių debatų šiuose savivaldos rinkimuose buvo būtent tarp A.Zuoko ir R.Šimašiaus.

Anot jo, visa tai rodo, kad A.Zuokas dar turi nemažai galimybių, o jo sugrįžimas į aktyvesnę politiką gali vykti kitais keliais, nei dabar matėme. A.Krupavičius mano, kad galbūt A.Zuokas turėtų svarstyti apie kitas politikos erdves, pavyzdžiui, sugrįžimą į Seimą ir darbą Seime. Jis turi realias galimybes kandidatuoti ir būti išrinktas kurioje nors vienmandatėje rinkimų apygardoje.

Prognozuodamas A.Zuoko, kaip politiko, ateitį, V.Sinica teigė nemanantis, jog galima būtų kalbėti apie jo politinės karjeros pabaigą.

"A.Zuokas yra toks "prisikeliantis reiškinys" ir aš net nedrįsčiau spėlioti, kas toliau bus. Jis pakankamai jaunas ir pakankamai užsispyręs. Aš manau, jeigu jis kažkada "išgyveno" visą tą abonento skandalą, nelabai kas jį gali politine prasme "užmušti" – kai pats norės, tada ir pasitrauks iš politikos. O tokiame lygmenyje, kokiame dabar yra – ne miesto vadovas, bet reikšmingas savivaldos veikėjas – jis tikrai dar gali nemenkai R.Šimašiui pagadinti nervus", – sakė politologas.