Opoziciniai konservatoriai ketvirtadienį pasiūlė savo tautinių mažumų įstatymo variantą, kuris neleistų dvikalbių gatvių pavadinimų ir vietovardžių lentelių.

Jų įregistruotas Tautinėms mažumoms ir bendrijoms priklausančių asmenų teisių ir laisvių apsaugos įstatymo projektas leistų tautinių mažumų gyvenamose teritorijose, jei yra poreikis, įstaigose žodžiu vartoti tautinės mažumos kalbą.

Įstatymas leistų informacinius tautinių mažumų ar bendrijų organizacijų įregistruotus pavadinimus tautinės mažumos kalba, greta valstybinės kalbos. Pavadinimai tautinės mažumos ar bendrijos kalba negalėtų būti oficialiai vartojami savarankiškai.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos deleguoto kultūros viceministro Edvardo Trusevičiaus vadovaujama darbo grupė yra parengusi Tautinių mažumų įstatymo projektą, kuris leistų dvikalbius užrašus vietovėse, kur tautinės mažumos atstovai sudaro ne mažiau nei 25 proc. gyventojų. Lenkai sudaro daugiau nei 25 proc. gyventojų Vilniaus, Šalčininkų, Švenčionių ir Trakų rajonuose, rusai - Visagino savivaldybėje.

Valdančiojoje koalicija esanti Lietuvos lenkų rinkimų akcija taip pat yra pateikusi siūlymų grąžinti 1991 metais priimtą įstatymą.

Konservatorių projekte įtvirtinama pareiga tautinėms mažumoms, naudojantis savo laisvėmis ir teisėmis, laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, saugoti ir gerbti valstybės suverenumą, jos teritorijos vientisumą, valstybinę kalbą, lietuvių tautos kultūrą, tradicijas ir papročius, nepažeisti kitų asmenų teisių.

"Vyriausybė, esant objektyviai pagrįstoms aplinkybėms, atspindinčioms diskriminacines, izoliacines ar segregacines tautinių mažumų ir bendrijų politikos tendencijas, pagal galimybes teisės aktų nustatyta tvarka imasi reikiamų priemonių visapusiškai ir veiksmingai užtikrinti tautinei mažumai ir daugumai save priskiriančių asmenų  lygybei visose ekonominio, socialinio, politinio ir kultūrinio gyvenimo srityse", - rašoma projekte.

Konservatoriai kritikuoja siekį grąžinti 1991 metų Tautinių mažumų įstatymo variantą. Jie pažymi, kad teisinė aplinka yra iš esmės pasikeitusi: 1992 metais referendume priimta Konstitucija, 1995 metais Seimas patvirtino Valstybinės kalbos įstatymą, 2000 metais buvo ratifikuota Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija.

"Panašu, kad šios politinės jėgos atstovams vėl reikia kelti šurmulį, nes artėja rinkimų metas", - konservatorių frakcijos išplatintame pranešime cituojamas vienas projekto iniciatorių Valentinas Stundys.

LLRA atstovai yra įregistravę projektą, kuriuo administracinių teritorinių vienetų, kuriuose kompaktiškai gyvena kuri nors tautinė mažuma, vietos įstaigose ir organizacijose greta valstybinės kalbos būtų vartojama tos tautos mažumos kalba, taip pat čia būtų leidžiami ir informaciniai užrašai tautinės mažumos kalba greta lietuvių kalbos.