Politologas Algis Krupavičius įsitikinęs, kad kai kurie Kauno politikai jau gyvena kitais metais vyksiančių savivaldybės tarybų rinkimų ritmu, kuris dar labiau pasijaus rudenį.
Tampa tarsi klounais
Kauno meras Andrius Kupčinskas imasi globoti vis daugiau renginių, o savivaldybės specialistai platina jį liaupsinančius pranešimus spaudai. Vicemeras Stanislovas Buškevičius, nebesitikėdamas nustebinti kauniečių šokinėdamas iš medžių, pasirinko kitą amplua – televizijos šou laidoje leido skandalais pagarsėjusiai dainininkei Dainai Bilevičiūtei kuistis po asmeninius daiktus. Konservatorius Raimundas Kaminskas išleido asmeninių fotobiografinių fragmentų knygelę "Viskam yra metas". Tai tik politikų reklamos triukų keli pavyzdžiai.
"Čia dar tik pradžia. Įdomumai dar laukia ateityje", – šyptelėjo vienas Kauno miesto tarybos narys, kol kas tik kuriantis savo rinkimų kampanijos strategiją.
A.Kupčinskui didelių pastangų būti matomam nereikia. Tokią galimybę suteikia mero pareigos. Ir, atrodo, kad miesto vadovas neatsispiria pagundai pasinaudoti tarnybine padėtimi. Ne kartą savivaldybės viešųjų ryšių specialistai platino merą liaupsinančius pranešimus, o A.Kupčinskui tapus Kauno konservatorių lyderiu, išsiuntinėjo ir šios partijos informaciją. Sovietmečiu tai būtų buvę supantama, nes valdžia ir partija buvo vienas darinys.
A.Kupčinsko pavardė buvo nuolat kartojama reklamose prieš Kauno dainų ir šokių šventę, skirtą Žalgirio mūšio sukakčiai paminėti. Meras buvo šios šventės globėjas. Nežinia, kokia tos globos išraiška, nes A.Kupčinskas pačioje šventėje nepasirodė. Iš anksto žinodamas, kad išvyks trijų savaičių komandiruotei į Jungtines Amerikos Valstijas ir šventėje nedalyvaus, politikas visgi nepraleido progos pasireklamuoti.
Reklamą vadina ataskaita
Niekas nepaneigs, kad aktyvūs veiksmai viešumoje, dažnas rodymasis televizijų laidose turi įtakos rinkimų rezultatams.
Tarybos narys konservatorius R.Kaminskas neigia, kad birželio pradžioje dienos šviesą išvydusi fotografijų, dokumentų ir faktų knyga apie jo asmeninį gyvenimą, politinę bei visuomeninę veiklą yra pasirengimo artėjantiems savivaldybių tarybų rinkimams dalis. "Politikai dalyvauja vienokio ar kitokio lygmens rinkimuose. Tai vienas politikų tikslų", – samprotavo R.Kaminskas.
Jis knygą apie save pavadino tarybos nario ataskaitos dalimi ir sakė ją išleidęs už savo lėšas. Politikas neslėpė, kad leidybai dalį lėšų skyrė iš tarybos nariui skiriamos sumos kanceliarinėms, transporto, ryšio paslaugoms apmokėti.
Paklaustas, kodėl anksčiau tokių ataskaitų neleisdavo, R.Kaminskas tikino savo veiklą pristatydavęs savo interneto svetainėje, tarybos komitetuose. Informacija apie tai pasiekdavo tik tam tikrą rinkėjų dalį. Per pastaruosius metus R.Kaminskas buvo itin dažnas svečias Kauno mokyklose, ligoninėse, poliklinikose, kitose įstaigose. Tai atspindi ir politiko knyga, ir savivaldybės viešųjų ryšių specialistų platinti pranešimai.
Nors R.Kaminskas teigė nesinaudojantis viešųjų ryšių specialistų pagalba, negailėjo kritikos savivaldybėje šį darbą dirbantiems žmonėms. "Savivaldybė galėtų turėti efektyvesnius viešuosius ryšius ir padėti tarybos nariams. Dėl nesusikalbėjimo su jais kartais kyla nesusipratimų ir su rinkėjais", – neslėpė nepasitenkinimo konservatorius. Jis greičiausiai nepastebėjo, kad savivaldybės specialistai platina jo pranešimus, skirtingai negu kitų miesto politikų.
Dainuoja, plaukia, flirtuoja
Nusifilmavęs televizijos šou laidoje ir leidęs "apiplėšti" savo kambarį su erotinėmis knygomis ir suvenyrais, S.Buškevičius randa ir kitų būdų parodyti save.
Visai neseniai jis šmėžavo televizijos ekranuose seksualinių mažumų eitynių kontekste ir reiškė radikalią savo nuomonę lietuviams jautria tema. Neslėpdamas, kad prastai dainuoja, viename televizijos projekte žiūrovams sudainavo politinio atspalvio dainą su Deividu Zvonkumi ir Egle Jackaite. Šią savaitę Kauno sporto ir kultūros reikalais besirūpinantis vicemeras darbo metu skubėjo į Vilnių, kur dalyvavo Lazdynų baseino atidaryme.
"Tai buvo savotiškai įdomu – pasiimti glaudes, važiuoti į Vilnių, nušokti nuo tramplyno", – pakiliai nusiteikęs pasakojo S.Buškevičius. Jis prisipažino išpildęs vilniečiams duotą pažadą per baseino atidarymą po renovacijos šokti nuo tramplyno ir išbandyti naująjį baseiną.
"Buvau įtrauktas į programą, dalyvavau spaudos konferencijoje, kur ir televizijos buvo", – gyrėsi Kauno vicemeras. Paklaustas, ar noras būti matomam nesusijęs su artėjančiais rinkimais, politikas bandė neįtikinamai gintis. "Oi, ne! Pats niekada nesisiūlau, kartais paprašo manęs nusifilmuoti kokioje laidoje, bet visada gerai pagalvoju, ar verta", – aiškino S.Buškevičius. Anot jo, dalyvavimai šou laidose yra tik žaidimai, parodantys, kad politikas – toks pat žmogus kaip ir visi.
S.Buškevičius pastebi, kad įvairūs politikai akivaizdžiai dažniau pradėjo lankytis koncertuose, sporto varžybose, renginiuose, kur tik gali susitikti su žmonėmis. Tačiau politikas mano, kad bandymai rodytis viešumoje dabar, atėjus rinkimams, naudos neduos.
"Po kelių mėnesių tai bus pamiršta, nes atsiras kitų, ryškesnių. Lemiamas yra paskutinis mėnuo prieš rinkimus", – įsitikinęs Kauno mero pavaduotojas. S.Buškevičius neišsidavė, ar kas nors padeda formuoti jo kaip politiko įvaizdį, tačiau tikino nesinaudojantis viešųjų ryšių agentūrų paslaugomis.
Vicemeras teigė artimiausiu metu nežadantis dalyvauti jokiuose šou projektuose ir teigė, kad esą nebėra kuo jį nustebinti. "Šokti su žvaigžde siūlė, bet aš nesutikau. Visur esu buvęs, todėl nieko įdomaus ir naujo jau nėra", – aiškino politikas.
Prisiminė savo pavardes
Nors iki oficialios rinkimų agitacijos dar daug laiko, kai kurie Kauno politikai reiškia savo nuomonę užsakymo numeriais pažymėtuose straipsniuose. Artėjančių rinkimų požymių galima pastebėti ir tarybos posėdžiuose.
Konservatoriai teigia, kad būtent dėl noro pasirodyti prieš rinkėjus socialdemokratai nutraukė paramą valdančiajai Sėkmės koalicijai. Kiek anksčiau Antikorupcijos komisijoje kilo bruzdesys, ir opozicijoje esantys politikai atsisakė dirbti teigdami, kad nepasitiki konservatoriams atstovaujančiu komisijos pirmininku R.Kaminsku. Kaltinimais vieni kitiems apsisvaidė Miesto ūkio ir energetikos komiteto nariai. Opozicijos bandymai nuversti iš pareigų komiteto pirmininką konservatorių Gediminą Žukauską sulaukė dėmesio viešumoje, tačiau situacijos iš esmės nepakeitė.
Po 2007 m. rinkimų vos įsibėgėjus kadencijai, apšilę savo kėdėse politikai per posėdžius kalbėdavo taip, tarsi visi juos pažinotų. Buvo įprasta, kad tik du tarybos nariai visada savo pasisakymus pradėdavo prisistatydami. Tai socialdemokratas Kęstutis Kriščiūnas ir Darbo partijos frakcijos seniūnas Gintaras Jonas Furmanavičius. "Aš pirmas tokią praktiką pradėjau, galėčiau užpatentuoti išradimą", – juokėsi G.J.Furmanavičius. Jis išmoko taip elgtis eidamas vidaus reikalų ministro pareigas. "Dalyvaujant posėdžiuose Vyriausybėje buvo privaloma prisistatyti prieš pasisakymą. Neprivalo visa Lietuva mintinai žinoti visus politikus, o posėdžiai būdavo transliuojami internete", – darbo specifiką Vyriausybėje apibūdino tarybos narys.
Dešimtis kartų per tarybos posėdį pasisakantis K.Kriščiūnas taip pat niekada nepamiršta pasisakyti savo pavardės ir atstovaujamos partijos. Tačiau per pastaruosius du posėdžius staiga taip elgtis ėmė ir kiti tarybos nariai. Savo nuomonę pradėjo reikšti ir tie politikai, kurie iki šiol nelabai turėdavo ką pasakyti. Ar tai padės kitąmet siekti tarybos nario kėdės, parodys rinkimai.
Kova prasideda
Rinkimai vyks 2011 m. vasario 20 arba 27 d.
41 – tiek tarybos narių renkama Kaune.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme numatyta
Bet kam draudžiama naudotis tarnybine padėtimi valstybės ar savivaldybių institucijose, įstaigose ar organizacijose, taip pat valstybinėse ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse vykdant bet kokią rinkimų agitaciją, pavesti tai daryti kitiems asmenims ar kaip nors kitaip naudojantis tarnybine padėtimi bandyti paveikti rinkėjų valią. Valstybės, savivaldybių pareigūnams ir valstybės tarnautojams draudžiama naudotis tarnybine padėtimi – sudaryti sau ar partijai išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas. Šį straipsnį pažeidęs asmuo gali būti patrauktas administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.
– Ar jau pastebite pasirengimo kitąmet vyksiantiems rinkimams požymių?
– Kaune rinkimų kampanijos ženklai pasirodė anksčiausiai, palyginti su kitomis Lietuvos vietovėmis. Socialdemokratai miesto taryboje pakeitė savo poziciją ir neberemia Sėkmės koalicijos. Opozicijos konfrontacija valdančiųjų partijų atžvilgiu intensyvėja. Kaune partijos tikisi gauti didesnę rinkėjų paramą dėl bendros situacijos valstybėje. Konservatorių reitingas aiškiai mažėja visoje Lietuvoje. Kaune, matyt, irgi nebus išimtis. Šitie rinkimai opozicinėms partijoms žada, kad vietos gerokai persiskirstys. Tikrasis pasirengimas vietos rinkimams prasidės rudenį.
– Kai kurie politikai teigia, kad bandymai rodytis viešai dabar neduos rezultatų per rinkimus, nes iki jų dar daug laiko, o efektyviausia yra reklamuotis likus mėnesiui iki rinkimų. Kaip vertinate tokią poziciją?
– Manau, kad mėnuo iki rinkimų yra pats blogiausias laikas. Tuo metu pasirodyti nori visi, ir rinkėjui labai sunku susigaudyti, į kurią partiją žiūrėti. Paprastai rinkimuose laimi tie, kurių kampanijos yra ilgesnės. Lietuvoje apskritai labai aiški tendencija tiek prieš Seimo, tiek prieš savivaldos rinkimus – rinkimų kampaniją pradėti gerokai anksčiau, negu numato rinkimų įstatymai. Oficialiai agitacijai skiriamas mėnuo iki rinkimų. Pas mus agitacija trunka apie 6–9 mėnesius, bet kai kurios partijos ar pavieniai politikai pirmuosius žingsnius gali žengti ir prieš metus. Tokia yra tikrovė. Žinoma, Lietuva nėra Amerika, kur porą metų vyksta agitacija.
– Kaip ekstravagantiškos, šou elementų turinčios rinkimų kampanijos veikia rinkėjų nuomonę?
– Rinkėjų nuomonė ir nuotaikos yra inertiškos. Jeigu partijos reitingas pradeda augti, ir kelis mėnesius stebime populiarumo didėjimą, arba priešingai – mažėjimą, galima sakyti, kad susiformuoja tendencija. Palankumas arba nepalankumas tai partijai didės nepriklausomai nuo kažkokių ekstravagantiškų veiksnių. Nebent politikai ar partija įpultų į didžiulius skandalus. Jeigu skandalų nėra, reitingas kyla, pradžioje sukurta intriga duoda dividendus ir sustiprina partijos populiarumą. Rinkėjų nuomonė nepasikeičia staiga, reikia bent 3–4 mėnesių. Kaune būtų dar didesnė intriga, jeigu Seimas būtų priėmęs sprendimą rengti tiesioginius merų rinkimus. Tuomet akivaizdu, kad Artūras Zuokas būtų vienas kandidatų. Tačiau ir dabartinėje situacijoje neatmesčiau galimybės, kad A.Zuokas gali nuspręsti dalyvauti rinkimuose į Kauno tarybą savo partijos sąraše. Šiuo atveju reikėtų ilgos ir nuoseklios rinkimų kampanijos, kad būtų suformuotas palankus įvaizdis ir išaugtų partijos populiarumas.
– Ne paslaptis, kad įvairūs šou suvilioja, tačiau neturi nieko bendra su tiesioginiu politiko darbu. Kaip rinkėjui neužkibti ant paprasčiausio politikų reklamos kabliuko?
– Labai svarbu, ar žiniasklaida padės rinkėjui susigaudyti, kas yra kas. Lietuvos politikoje rinkėjai sprendimus priima be informacijos. Pirmiausia pats rinkėjas turi norėti gauti informacijos, kas yra kas, ir ką daro, rodyti dėmesį politikai. Kita vertus, žiniasklaida turi būti ne agituojanti ir reklamuojanti partijas bei politikus, o informatyvi. Pati žiniasklaida turėtų inicijuoti problemines diskusijas, žurnalistinius tyrimus, o ne tenkintis tik elementariu informavimu: A pasakė taip, o B – taip. Yra daug veiksnių, kurie gali paveikti rinkėjų pasirinkimą. Dalis rinkėjų Kaune turi aiškias preferencijas ir akivaizdu, kad artimiausioje perspektyvoje jie rems Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatus. Tačiau Seimo rinkimai parodė, kad šiai partijai simpatizuojančių rinkėjų Kaune sumažėjo.
– Kurios partijos, jūsų manymu, gali tikėtis sėkmės Kaune kitąmet vyksiančiuose rinkimuose?
– Konservatoriai, socialdemokratai. Šansų turi abi liberalų partijos – Liberalų sąjūdis bei Liberalų ir centro sąjunga. Liberalcentristai, be abejo, sieks revanšo. Kaunas kartais nustebina pasirinkdamas kai kurias smulkias partijas – Laisvės sąjungą, partiją "Jaunoji Lietuva". Kol kas nėra aišku, ar Jungtinis demokratinis judėjimas apsispręs dalyvauti vietos politikoje. Jie, ko gero, turi galimybių gauti paramą per rinkimus, nes yra nauji, dar nedalyvavę politikoje. Rinkėjai balsuoja už naujienas, nors tokių balsų mažėja. Visos radikaliai kritikuojančios esamą valdžią partijos turi aukštus reitingus, nes visuomenėje vyrauja nepasitenkinimas esama situacija.
– Ar manote, kad šiuose rinkimuose gali būti daug neigiamos informacijos pylimo ant konkurentų arba vadinamųjų juodųjų technologijų?
– Politologai, apžvalgininkai ir žurnalistai kalba, kad galima sulaukti daug juodųjų technologijų apraiškų arba nekorektiškos politinės kovos. Tačiau manau, kad politikai vengia tokių dalykų. Praktika rodo, kad faktų, kai naudojamas šmeižtas, akivaizdžiai falsifikuojami faktai, nėra daug. Lietuviškos rinkimų kampanijos šiuo požiūriu yra gana korektiškos. Kita vertus, jos yra nespalvingos, neinformatyvios. Kalbama daug banalybių, bendrybių, trūksta konkretumo, ką ir kaip politikai darytų konkrečiais gyvenimo atvejais. Problema ta, kad žmogui sunku rinktis tarp partijų, kurios kalba panašiai, žada daugiau ar mažiau tuos pačius dalykus. Skirtis tarp partijų suprantama pagal tai, ar partija yra valdžioje, ar ne. Buvimas valdžioje dalį rinkėjų atstumia, o buvimas opozicijoje, konkrečių politikų įdirbis, žinomumas gali tam tikroms partijoms pritraukti balsų.
Naujausi komentarai