Vos kvėpsintis nacionalinis stadionas, tebemerdinti Lukiškių aikštė, o dabar dar ir ant plauko pakibę Valdovų rūmai. Taip 2009-aisiais pasitiksime Lietuvos tūkstantmetį ir Europos kultūros sostinės metus.

Nuoga tiesa – reikalai prasti

Vilnių persekioja nelaimėlio šešėlis. Bliūkšta sostinės planai sutvirtinti šlubuojantį įvaizdį pasaulyje ir prašmatniai atšvęsti dvi iškilias progas: gautą garbingą Europos kultūros sostinės titulą ir didį Lietuvos vardo tūkstantmetį. O užmojai buvo dideli, netgi reikėtų sakyti – grandioziniai.

Tačiau nenumaldomai artėjant lemtingoms minutėms, kai jau turėtų užplūsti numatytų projektų pabaigos nuojauta ir įvykti taip ilgai lauktas proveržis, visuomenę viena po kitos pasiekia liūdnos žinios. Nors įvilktos į gudrius ir iš pirmo žvilgsnio argumentuotus pasiteisinimus, jos vis tiek slepia elementarią nuogą tiesą – reikalai prasti.

Projektai, kadaise entuziastingai pristatyti žmonėms, dabar nukeliami į ateitį. Teisinamasi, kad jie užsitęs vos metus ar porą, tačiau ekonominės krizės apsuptyje tai reiškia, kad jų įgyvendinimas atidedamas neribotam laikui.

Todėl mūsų Tūkstantmetis ir Vilniaus kaip 2009 m. Europos kultūros sostinės karūna blizgės ne taip akinamai ir ne taip trauks turistus, kaip viltasi.

Rūmų nebus. Taškas

Vakar Valdovų rūmų statybų šalininkai patyrė skaudų smūgį. Seimo Ekonomikos komitetas pritarė siūlymams, jog kitais metais iš biudžeto rūmams būtų skiriama mažiau lėšų. Nuo statiniui skirtų 32 mln. litų siūloma nukirpti pusę – 16 mln.
"Kitų metų Tūkstantmečio iškilmėms Valdovų rūmų nebus. Taškas", – išgirdęs Ekonomikos komiteto sprendimą kategoriškai pareiškė Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties komisijos pirmininkas, buvęs prezidentas Algirdas Brazauskas.

Lietuvos dailės muziejaus Valdovų rūmų Interjerų ir ekspozicijų filialo vedėjas Vydas Dolinskas pabrėžė, kad Valdovų rūmai yra Tūkstantmečio programos ašis. "Tūkstantmetis vis tiek ateis, bet jubiliejaus minėjimas apkarpius biudžetą gali būti sužlugdytas", – sunerimo V.Dolinskas.

A.Brazauskas įsitikinęs: 32 mln. litų tėra minimumas to, kas reikalinga Valdovų rūmams atidaryti, pateikti visuomenei, aukšto rango svečiams, kurie pakviesti į Lietuvą paties Prezidento Valdo Adamkaus.

Ši padėtis ir taip visuomenėje kontroversiškai vertinamiems Valdovų rūmams itin skaudi. "Argi mes nesakėme?" – galėtų įgelti rūmų atstatymą skeptiškai vertinę ir prieš juos protestavę žmonės. Nejaugi iš tiesų susimausime tada, kai mažiausiai to reikia – Tūkstantmečio iškilmių prieangyje?

Po nokauto neatsitiesia

Vilniui nesėkmių ruožas prasidėjo įstrigus nacionalinio stadiono statybai. Darbams sustojus viešosios įstaigos "Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009" tarybai teko išbraukti nacionalinį stadioną iš vietų, kuriose galėtų vykti šio projekto renginiai, sąrašo. Tūkstantmečio dainų šventei irgi prisireikė ieškoti kitos vietos.

Šiandien skelbiama, kad nacionalinio stadiono atidarymas nukeliamas į 2010 m. Vilniaus valdžiai, užsibrėžusiai žūtbūt Šeškinės kalvose statomą stadioną baigti iki 2009-ųjų, tai prilygsta nokautui, po kurio atsitiesti nesiseka iki šiol.

Sostinės meras Juozas Imbrasas spalį pripažino ir dar vieną pralaimėjimą. Jo siekiai Lietuvos tūkstantmečio jubiliejaus ir projekto "Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009" renginius organizuoti rekonstruotoje ir modernioje Lukiškių aikštėje patyrė fiasko – šventėms pasirengti nespėjama.

Į Vilnių atvykę turistai ir svečiai iš kitų Lietuvos miestų sostinės centre vis dar susidurs su merdinčia Lukiškių aikšte.

Po unikalumo kauke – senienos

Pasitikėjimo nekelia ir viešosios įstaigos "Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009" veikla. Kultūros ministerijai kilus įtarimų, kad įstaiga neatsakingai panaudojo gautas lėšas ir netvarkingai vedė buhalteriją, buvo atliktas auditas. Jis parodė, kad įstaigos buhalterijoje esama neleistinų apskaitos klaidų.

Viešosios įstaigos vadovė Elona Bajorinienė nepraleidžia progos pabrėžti, kad jos vykdomos programos renginiai bus unikalūs, modernūs ir nepakartojami.

Tačiau "Vilniaus diena" išsiaiškino, kad per 3,5 mln. litų kainuosiantį "Vilniaus – Europos kultūros sostinė 2009" atidarymo renginį nieko unikalaus parodyta nebus. Programoje numatomas miuziklas "@hofmann_Spragtukas" buvo pastatytas dar 2006 m. telekomunikacijų bendrovės "Omnitel" užsakymu.

Spektaklis rodytas bendrovės verslo klientams ir 3,5 tūkst. ištikimiausių privačių klientų.
Šventę vainikuosiantis pasaulyje garsaus šviesos efektų kūrėjo Gerto Hofo spektaklis irgi vargu ar priblokš vilniečius ir miesto svečius.

Lazerių ir fejerverkų šou G.Hofas jau demonstravo lygiai prieš metus per mados ir stilingo laisvalaikio kvartalo "Vilniaus vartai" atidarymo šventę.