Nereikalingus drabužius didžiuliais maišais į labdaros organizacijos tempiantys žmonės tikisi padaryti gerą darbą, tačiau dažnai išgirsta neigiamą atsakymą. Juos nešioti norinčių beveik nėra.

Priimti labdarą – problema

Kasdien girdint kalbas apie vis didėjantį skurdą, atsiranda žmonių, kurie susimąsto apie tai, kaip galėtų padėti kitiems. Maistas, daiktai, pinigai – tokia parama labdaros organizacijose visuomet laukiama. Šiltai būsite priimtas ir nusprendęs skirti savo laiko savanoriškam darbui. Tačiau drabužių stoka skurstantys nei Vilniuje, nei visoje Lietuvoje nesiskundžia.

Seniau organizuodavusi drabužių labdaros akcijas Vilniaus miesto savivaldybė pastaraisiais metais jų atsisakė. Surinkti drabužiai būdavo niekam nereikalingi, nes skurstantys žmonės mieliau rengdavosi apdarais iš padėvėtų drabužių parduotuvių, o aukoti nusprendę žmonės drabužius dažnai atveždavo tokius netvarkingus, kad išvežti juos į sąvartyną kainuodavo daugiau, negu tokios akcijos duodavo naudos.

Panašūs rūpesčiai puikiai pažįstami labdaros organizacijos "Caritas" darbuotojams. "Dažnai pasitaiko tokių situacijų, kai mirus artimam žmogui, dažniausiai senyvam, lieka pilna spinta nereikalingų drabužių, ir žmonės, nenorėdami jų išmesti į šiukšlių konteinerius, atveža labdaros organizacijoms. O mes skaudama širdimi turime jiems pasakyti, kad, deja, dabar tokio poreikio neturime", – pasakojo "Lietuvos carito" generalinis direktorius kunigas Robertas Grigas.

Pasak jo, skurstantys žmonės Lietuvoje nesutinka nešioti bet kokio drabužio. "Nepaisant dabartinės krizės, mūsų ekonomika yra palyginti nusistovėjusi, nebėra tokio išorinio skurdo, koks buvo prieš dvidešimt metų, kai žmonės mielai imdavo tiek drabužius, tiek daiktus. Dabar net ir labai skurdžiai gyvenantys žiūri, kad drabužis nebūtų visai nemadingas, kokius dažniausiai atneša spintas nusprendę išvalyti žmonės. Skurstantys žino, kad visai neblogai galima apsipirkti padėvėtų drabužių parduotuvėse. Galų gale mūsų skurdas nėra Afrikos skurdas", – kalbėjo jis.

Trūksta sistemos ir pinigų

Daugelyje Vakarų Europos šalių įprasta praktika, kai įrengiami specialūs konteineriai labdarai skirtiems daiktams. Vėliau jie arba išvežiojami ir išdalijami skurstantiems, arba patys žmonės gali ateiti ir pasiimti tai, kas jiems reikalinga.

Lietuviai tokią sistemą turės dar negreitai. "Bendros sistemos nėra. Važinėti po miestą ir surinkinėti drabužius būtų neracionalu. Iš žmonių rinkti maisto labdarai tuo labiau nerekomenduočiau – juk yra galiojimo laikas, maistu galima apsinuodyti", – sakė Vilniaus savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Rasa Laiconienė.

Padėti skurstantiems žmonėms savivaldybė žada bendradarbiaudama su labdaros organizacijomis. Šiuo metu su Raudonuoju Kryžiumi deramasi dėl galimybių mieste įrengti drabužių konteinerius. Apie vietas, kur galėtų priimti labdarą, svarsto ir "Caritas", tačiau tam reikia lėšų, kad būtų iš ko išlaikyti tuo besirūpinančius žmones.

"Visai atvirai sakau – kad socialinės pagalbos sistema gerai funkcionuotų, labiausiai mums reikia lėšų, grynųjų pinigų, labai nedaug opiausių socialinių problemų visuomenė gali išgydyti drabužių labdara, kurios pasiūlymų gauname daugiausia. Mums reikia išlaikyti bent minimalų nuolat dirbančių žmonių kolektyvą, kartais reikia teisininkų, psichologų paslaugų, todėl labai džiaugiamės tiek Lietuvos, tiek užsienio rėmėjais", – sakė kunigas R.Grigas.

Vargingiausiems – parama maistu

Maistą iš prekybos centrų ir per akcijas iš gyventojų surenka organizacija "Maisto bankas". Kitu metu norinčių padėti maisto produktais labiausiai laukia nakvynės namai. "Į juos ateina patys vargingiausi žmonės, benamiai, kurie neturi jokių dokumentų. Todėl žmones, turinčius atliekamo maisto, dažniausiai nukreipiame ten (V.Kojelavičiaus g. 50). Seniau būdavo daugiau tokių atvejų, kai įvairios įmonės po vakarėlių, švenčių atveždavo nesunaudotą maistą, tačiau dabar tokios labdaros gaunama vis mažiau", – apgailestavo R.Laiconienė.

Labdaros organizacijų darbuotojai pastebi, kad dažniausiai aukoja vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės. "Tačiau labai džiaugiamės, kad po truputį atsiranda ir kita kategorija – jauni gerus atlyginimus gaunantys profesionalai. Jų dar nedaug, bet tikimės, kad šis skaičius didės, kai Lietuvoje labiau įsitvirtins aukojimo tradicija", – vylėsi kunigas R.Grigas.