Nors gyventojai vis rečiau aukoja labdarai ir paramos fondams skiria mažesnes pinigų sumas nei prieš krizę, aukojimo internetu paklausa tik auga. Tačiau net nesiskundžiantys aukų stygiumi apgailestauja, kad aukoti šalyje dar dažnai reiškia reklamuotis.

Laukia pagyvėjimo

Sunkmečio paliesti šalies gyventojai į nebūtiniausias išlaidas dar žvelgia atsargiai ir papildomus pinigus, kuriuos galėtų skirti paramai, laiko kišenėje. Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondo direktorė Sigutė Kačinskienė patvirtino, kad žmonės šiuo metu, palyginti su ikikriziniu laikotarpiu, aukoja gerokai mažiau.

„Kaip ir mūsų fondas, taip ir rėmėjai taupo. Mes tai labai gerai suprantame. Pernai aukojančių taip pat truputį mažėjo, bet neskausmingai“, – sakė S.Kačinskienė. Fondo direktorė pasakojo, kad aktyviausias aukojimo etapas prasideda kovo balandžio mėnesiais, kai įmonės sukaupia savo veiklos rezultatus ir gali įvertinti finansines galimybes.

Nenorėjusi prisistatyti Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondo valdybos narė sakė, kad aukų skaičius ir jų dydis pradėjo mažėti maždaug prieš trejus metus. O jaunų šalies talentų paramai skirtos pinigų sumos labai svyruoja.

„Aukų dydis būna įvairus ir priklauso nuo įmonių finansinės padėties. Kartais per metus jos paskirsto 20 tūkst. litų aukų, turtingesnės – ir 40 tūkst. litų“, – sakė pašnekovė ir pridūrė, kad įmonės yra pagrindinės fondo rėmėjos.

Pašnekovė buvo įsitikinusi, kad žmonės fondams noriai atseikėtų dar daugiau pinigų, tačiau juos riboja ekonominė situacija. Kita vertus, anot moters, dalis gyventojų pasiruošę patys šiek tiek susiveržti diržus, kad padėtų sunkiau gyvenantiems: „Žinoma, vieniems atrodo, kad paremti varguolį yra svarbiau, nei sau ką nors nusipirkti. O kitus spaudžia mokesčiai ar paimtos paskolos, todėl jiems svarbiau pamaitinti savo vaiką ir tik paskui, esant galimybei, aukoti.“

Dažniau aukoja internetu

Paramos ir labdaros fondai stebi krentantį aukų skaičių bei sumas ir laukia, kol ekonomika grįš į savas vėžes. O per krizę, 2009 m., įkurta aukojimo svetainė aukok.lt teigia kasmet sulaukianti vis didesnio gyventojų susidomėjimo.

Per aukok.lt gyventojų paaukota suma praėjusiais metais, palyginti su 2010 m., išaugo 35 proc. ir pasiekė 469 tūkst. litų. Vidutinė aukojama suma augo 17 proc. – praėjusiais metais ji siekė 77 litus, kai 2010 m. sudarė 64 litus. Bendra gyventojų ir įmonių paaukota suma praėjusiais metais siekė 928 tūkst. litų.

Svetainės aukok.lt viešųjų ryšių vadovė Eglė Maldžiūnaitė pasakojo, kad aukojimas internetu nuo kitų fondų skiriasi tuo, jog per svetainę paaukoti pinigai atitenka įvairioms organizacijoms. Jų projektus kiekvienas aukotojas pasirenka individualiai. Kaip sakė pašnekovė, gyventojai dažniausiai aukoja vaikų projektams, todėl jų ir siūloma daugiausia. Taip pat esą populiarūs gyvūnų globos tarnybų ir skurdo mažinimo projektai.

„Aukų skaičiaus bei dydžio augimą tikimės išlaikyti ir šiemet. Matyti, kad dažniau ir didesnes sumas aukoja daugiau uždirbantys žmonės. Todėl galima tikėtis, kad pasibaigus krizei paramos sumos tik didės“, – sakė E.Maldžiūnaitė ir pridūrė, kad augimas pastebėtas jau pirmaisiais šių metų mėnesiais.

Dar geresnių rezultatų šiemet ji sakė laukianti ir dėl to, kad vis daugiau gyventojų atranda aukojimo internetu pranašumų: „Norint paaukoti didesnę sumą nereikia daug kartų maigyti telefono, taip pat galima užsisakyti pinigų panaudojimo ataskaitas į e. paštą. Užsienyje gyvenantys žmonės, negalėdami išsiųsti trumpųjų žinučių, džiaugiasi galėdami aukoti per “PayPal„ mokėjimo sistemą.“

Reikia pompastikos

E.Maldžiūnaitės manymu, ekonominė krizė gyventojų suvokimui galėjo padaryti teigiamos įtakos ir paskatinti užjausti sunkiau besiverčiančius. Todėl išgyvenę sunkmetį gyventojai paramos fondų gali pradėti dairytis dar aktyviau.

„Į sunkią finansinę padėtį netikėtai yra patekusių žmonių iš įvairių sluoksnių. Galbūt tai privertė juos ir jų aplinkoje esančius žmones susimąstyti, kad bet kuriam iš mūsų gali iškilti sunkumų ir kad galbūt jiems patiems kada nors reikės pagalbos“, – sakė ji.

Tačiau labdaros ir paramos fondo „Neužgesk“ įkūrėjas Raimondas Andrijauskas patikino, kad krizė gyventojų neišmokė supratingumo. Anot jo, pernai rugsėjį įkurtas fondas sunkiai sergantiems žmonėms paremti sulaukė visiško žmonių ir įmonių abejingumo. Todėl, kaip pasakojo pašnekovas, fondas išlaikomas pačių narių ir jų artimųjų, skiriant 2 proc. savo pajamų mokesčio.

„Apie aukojimą iš šalies nė neverta kalbėti – nesulaukiame jokios iniciatyvos. Paprastai žmonėms reikia pompastikos – jie iškart pasidomi, ar vyks koks nors renginys, ar apie jį rašys laikraščiai, rodys televizija. Jei ne – niekam neįdomu. Net didelės įmonės, kurios šimtais tūkstančių litų remia politines partijas, atsisako simboliškai padėti sergantiems vaikams“, – sakė R.Andrijauskas.

Pasigendama atsakomybės

R.Andrijauskas įsitikinęs, kad aukojimą įmonės suvokia ne kaip socialinę atsakomybę, o kaip savireklamą. Esą fondų organizuojami projektai turi būti dideli ir garsūs, kad sulauktų bent menkiausio visuomenės susidomėjimo.

„Vienai mergaitei, kuri dabar jau mirusi, ieškojome pagalbos, bet žmonės šiais laikais yra žiaurūs – susidomėjimo nesulaukėme. Dabar galvojome, ar iš vis verta gaišti laiką ir siuntinėti laiškus su žmonių nelaimių istorijomis“, – sakė jis.

E.Maldžiūnaitės teigimu, socialinė atsakomybė Lietuvoje dar yra naujiena. Anot jos, tarptautinės bendrovės į socialinę atsakomybę žiūri daug nuosekliau, o mūsų šalyje šių tradicijų dar pasigendama: „Tarkime, skandinavų bankai rodo gerą socialinės atsakomybės pavyzdį. O jaunesnėms ir smulkesnėms lietuviškoms įmonėms dar tik ateina laikas perimti šias tradicijas.“

Vis dėlto pašnekovė pabrėžė, kad projektų viešumas nėra blogis. Esą be to visuomenė nė nežinotų apie organizacijas ir galimybes aukoti. Tačiau ji pati sakė pasigendanti įmonių aktyvumo, nes šiuo metu internetu daugiau aukoja gyventojai, o įmonės už paramą dar dažnai tikisi grąžos.