Sostinės meras svaičioja apie naują baseiną, kurį esą geriausia būtų statyti šalia su juo siejamiems verslininkams priklausančio „Vichy“ vandens pramogų parko. O Lazdynų baseinas niekaip nesulaukia, kada savivaldybė grąžins skolas.
Kyšo seni pažįstami
Senas nerenovuotas, bet statykime naują. Politikų kalbose po Londono olimpinių žaidynių „iškilo“ ne vienas naujas, modernus baseinas, nors jau turimu nė vienas nepažadėjo pasirūpinti.
Laikotarpis prieš rinkimus, olimpiniai medaliai, gėlės, sveikinimai. Toks pozityvus kontekstas pasireikšti politikams pasitaiko ne taip dažnai. Tačiau Lietuvos sportininkių – Lauros Asadauskaitės ir Rūtos Meilutytės – olimpinio aukso spindesys, atrodo, išlydė bet kokį politikų originalumą: jeigu visi pažadai dėl greitai sostinėje esą išdygsiančių baseinų būtų išpildyti, jų tikriausiai būtų kone daugiau nei krepšinio aikštelių.
Progos pasižarstyti idėjomis apie naują baseiną nepraleido ir sostinės meras, Seimo rinkimuose dalyvausiančio judėjimo TAIP vadovas Artūras Zuokas. Susitikime su Londono olimpinių žaidynių čempione L.Asadauskaite jis pažadėjo rimtai apsvarstyti galimybę prie „Vichy“ vandens parko įrengti naują, atitinkantį tarptautinius reikalavimus, 50-ies metrų baseiną. Esą tai būtų ideali vieta naujam sporto objektui – šalia yra visa reikalinga inžinerinių tinklų sistema.
Galbūt A.Zuokui ir būtų maloniau kurti bendrus planus su juo visuomet sietos įmonės, buvusios „Rubicon group“ (dabar – ICOR), antrinių bendrovių vadovais. Beje, „Vandens parko“ (anksčiau vadintos „Rubicon Aqua“) buvęs vadovas Saulius Budrevičius šiuo metu yra ir ICOR bendrovės „Ecoservice“ generalinis direktorius.
Du nepamaišytų
Du baseinai Vilniui būtų neprošal, bet naujas kainuotų dešimtis milijonų, o turimas byra laukdamas renovacijos. Sostinė, žinia, turi 50-ies metrų Lazdynų baseiną, metai iš metų kovojantį dėl išlikimo. Štai ir šį sezoną baseino vadovai kantriai laukė, kol savivaldybė sumokės susidariusią skolą už sportininkų treniruotes. 350 tūkst. litų baseino stogo remonto antram etapui laukiama nuo 2010 m.
Lietuvos plaukimo federacijos generalinis sekretorius Gintautas Bartkus sakė, kad Vilniui tikrai nepamaišytų du dideli 50 metrų ilgio baseinai, nors nesileido į finansinius svarstymus.
„Aš ne ekonomistas, negaliu kalbėti apie ekonominę situaciją ir pinigus, tai ne mano kompetencija. Tačiau iš esmės užsienyje taip įprasta. Pavyzdžiui, Danijos miestas Soborgas, kuris yra perpus mažesnis nei Vilnius, neskaitant mažesnių baseinų, turi du didelius. Čia kalbama tik apie sportininkus. Matau, kas darosi Lazdynų baseine, kiek yra norinčių plaukti miestiečių, tad manau, kad antras tokio tipo baseinas, kuriame būtų galima plaukti, o ne šiaip po pirties išsimaudyti, būtų reikalingas“, – sakė G.Bartkus.
Keturis kartus brangiau
Rekonstruotas Lazdynų baseinas atitiktų visus reikalavimus sportininkams treniruotis, kaip įsitikinęs G.Bartkus. Tik tam, žinoma, reikia lėšų.
„Kuo ilgiau delsiama rekonstruoti, tuo daugiau tų lėšų reikės. Prieš trejetą metų speciali komisija bandė įvertinti, kiek tam reikėtų pinigų. Nesuinteresuoti žmonės pasakė, kad reikėtų apie 9 mln. litų. Žiūrint, ko naujame baseine norima, jam pastatyti, manyčiau, reikėtų apie 40 mln. litų“, – paprašytas preliminariai palyginti, koks būtų baseino rekonstravimo ir naujo statymo kainų skirtumas, svarstė G.Bartkus.
Federacijos generalinio sekretoriaus teigimu, padaryti, kad baseinas atsipirktų, nelengva.
„Europoje yra kone prestižo reikalas turėti didelius baseinus. Didžiąją dalį išlaidų savivaldybės vis dėlto padengia. Kiek žinau, dengiama iš sveikatai skiriamų lėšų, nes žmonės eina sportuoti ir dėl sveikatos, eina iš krašto apsaugos, moksleiviai iš švietimo programų, iš nusikalstamumo prevencijos programų, bet pas mus tai neišvystyta. Pas mus, kai vaikų nėra kur priimti, jie eina į gatves, o tada bandome juos iš ten traukti. Geriau padarytume, kad jie į jas neitų, o sportuotų. Sunku padaryti, kad baseinas atsipirktų. Išlaikyti – šildymas, vanduo – kainuoja daug“, – aiškino G.Bartkus.
Naujausi komentarai