Lietuvoje valdininkai negali vartoti jokios kalbos, išskyrus lietuvių, o už interviu užsienio kalba jiems gresia baudos. Tokias "sensacijas" Lenkijos spaudoje vardija Šalčininkų rajono valdžia.

Gąsdina baudomis

"Ar galime kalbėtis lenkiškai?" – tokiu klausimu prasideda dienraščio "Gazeta Wyborcza" interviu su Šalčininkų rajono meru Leonardu Talmontu. Šis žurnalistui liūdnai atsako: "Mano kabinete – neturėtume. Bet nevysiu jūsų į lauką, nes ten nulis laipsnių ir smarkus vėjas. <...> Dabar turėtume išsikviesti vertėją, kad jūsų klausimus verstų į lietuvių kalbą. Ir nieko nereiškia tai, kad kalbate kalba, kuria mano giminė Vilniaus krašte kalba jau penkis amžius. Jeigu kas nors dabar paskųstų policijai, gautume po 400 litų baudą už Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimą."

Vadovaujantis tokia logika, po 400 litų turėtų susimokėti visi valstybės pareigūnai, davę interviu užsienio kalba. Piniginę papurtyti turėtų tiek Lietuvos diplomatai, tiek Seimo nariai, tiek savivaldybių vadovai, nors sykį žiniasklaidai prasitarę ne lietuvių kalba.

L.Talmontas tikina ginsiantis Vilniaus krašto lenkų teises į gimtąją kalbą. Esą teisę į lenkų kalbos vartojimą ne tik savo kabinetuose, bet ir gatvių pavadinimuose lenkams garantuoja dvišaliai Lietuvos ir Lenkijos susitarimai, ES reglamentai.

Lygina su Hitleriu ir Stalinu

Šalčininkų rajono vadovo teigimu, Valstybinės kalbos įstatymas prieštarauja minėtiems teisės aktams, o Lietuvos teismai, nutarę uždrausti lenteles su lenkiškais gatvių pavadinimais, nutarė jų nesilaikyti.

"Nieko. Mokėsime baudas, – sakė L.Talmontas paklaustas, kas bus toliau. – Anksčiau ar vėliau reikalas atsidurs Strasbūre ir tuo klausimu nuomonę pareikš Europos Teisingumo Teismas. Bauda už lenkiškų lentelių pakabinimą – 1 tūkst. litų. Aš uždirbu 4 tūkst., mano pavaduotojas – šiek tiek mažiau, taigi susimesime ir padėsime vyrukui. Šalčininkų žmonės gyvena skurdžiai, tačiau taip pat sako, kad padės paskutinius pinigus, kad galėtų kalbėti lenkiškai ir šia kalba mokyti savo vaikus."

Politiko teigimu, lentelės su lenkiškais užrašais nėra tikroji nesutarimų priežastis. Esą kalbama apie lenkų nutautinimą. "Esame lenkų tautybės Lietuvos piliečiai. Tarnaujame šiai valstybei, laikomės jos įstatymų, tačiau mąstome lenkiškai, meldžiamės lenkiškai ir keikiamės lenkiškai", – poetiškai kalbėjo L.Talmontas.

Pasak jo, tikrosios bėdos prasideda tada, kai į Šalčininkus atvažiuoja politikai iš Vilniaus, kurių kėslams priešinamasi iš paskutiniųjų. "Jie nesupranta, kad lenkai čia yra jau šimtmečius, jie išgyveno prie caro, Hitlerio ir Stalino. Taigi 1 tūkst. litų bauda iš mūsų juo labiau neatims tapatybės", – tęsė Šalčininkų rajono meras.

Jokio ryšio su politika!

Pasak jo, tiek Lenkijos prezidentas, tiek diplomatai nuveikė labai nedaug, kad padėtų neva engiamiems Šalčininkų rajone gyvenantiems tautiečiams.

Baigdamas pokalbį L.Talmontas pareiškė, neva lenkams reiškiami priekaištai, kad jie politizuoja savo problemas, yra be pagrindo. Meras taip pat tikino, jog šie jo pareiškimai esą neturi nieko bendra su tuo, kad jis kandidatuoja į laisvą Seimo nario vietą.

Kas ką engia?

Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas (TMID) vakar išplatino pranešimą, kuriuo neigia nevyriausybinės organizacijos "Wspólnota Polska" (Lenkų bendrija – lenk.) skleidžiamas žinias apie Lietuvoje neva engiamą lenkų bendruomenę. TMID teigia, kad lenkai Lietuvoje turi kur kas daugiau teisių ir privilegijų nei lietuviai Lenkijoje.

Anot TMID, Lietuva yra vienintelė valstybė, kurioje lenkų tautinės mažumos atstovai gali nuo pradinio iki aukštojo išsilavinimo įgyti gimtąja kalba. Be to, Vilniaus apskrityje atkurtos nuosavybės teisės į daugiau kaip 92 proc. grąžintinos žemės, o Lenkijoje net nėra įstatymo, leidžiančio atkurti šias teises.

TMID taip pat pateikia argumentų L.Talmontui, tvirtinančiam, neva Lietuva žaboja lenkų galimybes vartoti gimtąją kalbą. "Tautinių mažumų įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad tuose administraciniuose teritoriniuose vienetuose, kuriuose kompaktiškai gyvena kuri nors tautinė mažuma, vietos įstaigose ir organizacijose greta valstybinės kalbos vartojama tos tautinės mažumos kalba. Šis nuostatas yra detalizuotas Valstybinės kalbos įstatymo 18 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad tautinių mažumų organizacijų pavadinimai, jų informaciniai užrašai greta valstybinės kalbos gali būti pateikiami ir kitomis kalbomis", – pabrėžiama pranešime.

TMID teigia, kad per 11 metų Lenkijoje beveik perpus sumažėjo lietuviškų mokyklų skaičius, o išlikusios negauna pakankamo finansavimo, trūkstamų lėšų mokyklos prašo iš Lietuvos, o ne iš Lenkijos valstybės. Be to, lietuvių kalba egzaminus norintys laikyti Lenkijos lietuviai užduotis gauna lenkų kalba. Taip esą skatinama mokyklą baigti lenkų, o ne gimtąja kalba. Galiausiai Lenkijos lietuviams netgi nepakanka lietuviškai išleistų gimtosios kalbos vadovėlių.