„Žvelgiant į Lietuvą, gana stebina tai, jog tai viena iš nedaugelio ES valstybių narių, kurioje vis dar nėra jokio teisinio partnerystės pripažinimo. Konstitucinio Teismo sprendimas yra aiškus signalas, kad reikia imtis veiksmų“, – žurnalistams ketvirtadienį kalbėjo tarptautinės LGBTI žmogaus teisių organizacijos „ILGA-Europe“ politikos direktorė Katrin Hugendubel.
„Laikas yra tikrai tinkamas. Lietuvai jau seniai metas prisijungti ne tik prie Latvijos, Estijos, bet ir prie daugelio kitų mūsų regiono šalių ir priimti tinkamą įstatymą dėl tos pačios lyties porų teisinio pripažinimo“, – pridūrė ji.
Tačiau, pasak K. Hugendubel, diskusijų apie partnerystės pripažinimą fone itin svarbu susitelkti į lygybės siekį.
2023 metų gegužę dar praėjusios kadencijos Seimas po svarstymo minimalia balsų persvara pritarė Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuriuo būtų įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė. Dėl šio projekto priėmimo liko vienintelis balsavimas, tačiau dabartiniai valdantieji teigia, kad parlamentui teiks naują ir savo parengtą projektą.
Anot Nacionalinės LGBT teisių organizacijos Lietuvos gėjų lygos (LGL) teisininkės Monikos Antanaitytės, siekiant kokybiško įstatymo bendruomenė turi būti reikli.
Laikas yra tikrai tinkamas.
„Manau, kad dabar yra tinkamas laikas reikalauti daugiau. Nes net ankstesnis (Civilinės sąjungos įstatymo projekto – BNS) variantas buvo nepakankamas, nors turėjome tariamai labiausiai LGBTQI+ bendruomenei palankią Vyriausybę. Tada, teisiniu požiūriu, partnerystės pasiūlymas buvo visiškai nepakankamas ir neatitiko bendruomenės reikalavimų“, – kalbėjo ji.
Advokato Aivaro Žilvinsko teigimu, partnerystės pripažinimas būtų tik pirmas žingsnis norint užtikrinti LGBTQI+ žmonių teises.
„Jei norima kažko pasiekti, reikia reikalauti orumo ir lygybės. Partnerystė tikrai nėra sprendimas, tai tik būdas trumpam užčiaupti burną“, – tikino jis.
Tolerantiško jaunimo asociacijos (TJA) pirmininkas Artūras Rudomanskis pastebėjo, jog nepakanka priimti bet kokį įstatymą. Anot jo, tik teisinga ir sąžininga reguliacija nevers bendruomenių tęsti kovų teismuose.
Kaip rašė BNS, šių metų balandį Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad Civiliniame kodekse numatytas partnerystės institutas prieštarauja Konstitucijai, nes jame įrašyta tik sąjunga tarp vyro ir moters, o tos pačios lyties asmenų santykiai nėra įtvirtinti.
Be to, prieštaraujančiu pagrindiniam įstatymui pripažinta Civilinio kodekso nuostata, kad normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo atskiro įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimą, įsigaliojimo momento.
Taip KT atvėrė galimybę lyčiai neutralią partnerystę Lietuvoje registruoti per teismus, kol Seimas nepatvirtins detalesnės tvarkos, kaip turi būti reglamentuojami kartu gyvenančių nesusituokusių porų santykiai.
Po šio sprendimo dar rugpjūtį Vilniaus miesto apylinkės teismas tenkino dviejų pareiškėjų prašymą pripažinti jų bendrą gyvenimą partnerystės forma ir įpareigojo valstybę šiuos santykius įregistruoti.
Tuomet TJA pirmininkas teigė, kad šalies teismuose šiuo metu yra apie 20 panašių bylų. Pasak jo, šis skaičius išaugo iki maždaug 30-ties.
Premjerė Inga Ruginienė yra sakiusi, kad Seimas priims vienokius ar kitokius sprendimus dėl lyčiai neutralios partnerystės, tačiau teisingumo ministrė Rita Tamašunienė reguliuojančio įstatymo projekto nežada.
Klausimai dėl ministerijos noro pateikti projektą kilo ir po to, kai R. Tamašunienė pristatė savo viceministrų komandą. Joje vietą atrado prieš tos pačios lyties partnerystę pasisakiusi buvusi Laisvos visuomenės instituto direktorė Kristina Zamarytė-Sakavičienė.
Anot A. Rudomanskio, didelį susirūpinimą kelia tai, jog ministerijai vadovauja „atvirai homofobišką poziciją turintys valdančiosios koalicijos parteriai“.
„Tai kelia rimtų abejonių dėl ministerijos gebėjimo užtikrinti žmogaus teisių apsaugą, ypač atsižvelgiant į tai, kad ji atlieka svarbų vaidmenį rengiant teisės akus“, – kalbėjo jis.
(be temos)
(be temos)
(be temos)