Rekonstrukcijos metu išliko kultūros paveldo objekto statusą turintis rūmų fasadas ir kai kurios kitos konstrukcijos, o visa kita buvo iš esmės atnaujinta.

„Paprastais žodžiais tariant, „nurengėme“ pastatą, palikome saugotinas jo dalis ir aprengėme nauju drabužiu. Centriniai „Litexpo“ rūmai nuo šiol gali būti pritaikyti ne tik parodoms, mugėms, tačiau ir koncertinio tipo renginiams, spektakliams, televizijos projektų filmavimams. Pagrindinę daugiau kaip 2,3 tūkst. kv. m. ploto centrinių rūmų salę pagal poreikį galima transformuoti į mažesnes erdves“, – teigia „Litexpo“ direktorius Mindaugas Rutkauskas.

Jo teigimu, atnaujinti centriniai parodų ir kongresų centro rūmai užpildys multifunkcinių erdvių poreikį.

Viso centriniuose „Litexpo“ rūmuose yra įrengtos keturios salės, o naudingasis plotas viršija 9,8 tūkst. kv. m. Be pagrindinės didžiausios salės įrengta 721 kv. m. ploto antra salė bei dvi naujos konferencijų salės, kurių kiekvienos plotas viršija 130 kv. m.

Per vienerius metus trukusią rekonstrukciją buvo išardyta dalis rūmų pertvarų, nugriauta dalis sienų, įdiegtos technologiškai pažangios šildymo, vėdinimo, kondicionavimo ir elektros sistemos, pasirūpinta svarbiausiais negalią turinčių žmonių poreikiais.

Simbolinis atidarymas

„Į atnaujintus centrinius rūmus lankytojai patekti galės jau nuo šiandien, kai bus atidaryta statybų tematikos paroda „Resta“. Simboliška, kad pastatas bus atidaromas kartu su nekilnojamojo turto ir statybų tematikos paroda. Kartu didelė dalis parodos dalyvių bei lankytojų galės įvertinti naują patalpų komforto lygį“, – teigia „Litexpo“ vadovas M. Rutkauskas.

Paprastais žodžiais tariant, „nurengėme“ pastatą, palikome saugotinas jo dalis ir aprengėme nauju drabužiu.

Pagrindinė „Litexpo“ centrinių rūmų renovavimo priežastis buvo noras atnaujinti pasenusią, sudėvėtą įrangą bei sutvirtinti pastato konstrukcijas ir stogą. 1980-aisiais pastatyti centriniai „Litexpo“ rūmai iki šiol nebuvo remontuoti.

„Litexpo“ centrinių rūmų renovacijos projektą kūrė vieni žymiausių Lietuvos architektų: pastato autorius Edmundas Stasiulis ir architektas Rolandas Palekas. Pastarasis teigia, jog svarbiausia buvo išsaugoti moderniausios Lietuvos architektūros objektą, tuo pačiu jį atnaujinant.

„Dabar ryžtamasi atnaujinti ne tiek daug modernios architektūros pastatų. Visoje Europoje vyksta debatai, kaip elgtis su šiais pastatais ir galiausiai nemažai geros modernios architektūros nugriaunama, nes pigiau yra pastatyti iš naujo. Patys turime pavyzdžių: tiek „Lietuvos“ kino teatras, tiek Giraitės policijos komisariatas, tiek kylantys klausimai dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų. Centriniai „Litexpo“ rūmai yra vertingas mūsų šalies kultūros objektas, o vien tai, jog juos pavyko rekonstruoti išsaugant kultūros objekto statusą, yra unikalu“, – pasakoja architektas R. Palekas.

Šiuo metu „Litexpo“ yra paskelbęs konkursą automobilių stovėjimo aikštelės asfaltuoti, neatsisako svarstyti galimybę ateityje statyti viešbutį.

Valstybei priklauso 98,76 proc. „Litexpo“ akcijų paketas, kurį patikėjimo teise valdo Ūkio ministerija. Per metus „Litexpo“ sulaukia apie 3 tūkst. įvairių renginių dalyvių ir daugiau kaip 350 tūkst. lankytojų.

„Litexpo“ vyksta parodos „Adventur“, „Resta“, „Pelenė“, Vilniaus knygų mugė, „Baldai“, BAF ir kitos. Pernai „Litexpo“ renginių sąrašą papildė pirmą kartą Europoje ir būtent Lietuvoje surengta specialiųjų operacijų pajėgų konferencija „Global SOF Symposium“, organizuotas aviacijos industrijos forumas „Connect“, didžiausias tarptautinis gyvybės mokslų forumas Šiaurės Europoje ir vienintelis Baltijos šalyse „Life Sciences Baltics“, žaidimų kultūros festivalis „Game On“, didžiausias regione moderniųjų technologijų renginys „Switch“.