Dievinantys bitlus ir Martino Scorsese‘s darbus tiesiog privalės kovo 29 d. užsukti į „Loftą“. Jūsų dėmesiui: naujausia kultinio režisieriaus dokumentinė juosta „George’as Harrisonas: Gyvenimas materialiame pasaulyje“ ir gyvo garso projektas „The Beatles UNPLUGGED“.

Jau netrukus sostinės kino teatruose įsiviešpataus „Kino pavasaris“. Menų fabrikas „Loftas“ antrus metus iš eilės siūlo juo pasimėgauti už kino teatro ribų, o per pertrauką filmo įspūdžius sustiprinti specialiame gyvo garso koncerte.

Šiemet netradicinėje erdvėje bus galima pamatyti naujausią amerikiečių režisieriaus M.Scorsese‘s režisuotą dokumentinę juostą „George’as Harrisonas: Gyvenimas materialiame pasaulyje“. Per filmo pertrauką žiūrovus į legendinių bitlų laikus nukels gyvo garso koncertas „The Beatles UNPLUGGED“.

Vienas koncertinės programos kūrėjų – grupės „Freaks on Floor“ lyderis Justinas Jarutis. Su juo ir kalbamės apie tai, kas laukia žiūrovo, kovo 29-ąją užsukusio į „Loftą“, kas pačiam atlikėjui yra bitlai ir kokius jausmus sukėlė M.Scorsese‘s filmas.

- Justinai, papasakokite, kaip gimė šis projektas?

- Idėja buvo „Kino pavasario“ organizatorių. Su jais bendrauju jau ne vienus metus, esu daręs keletą „Kino pavasario“ projektų. Vienas jų buvo – prieš porą ar trejetą metų surengtas uždarymo renginio koncertas. Atlikome garso takelius iš įvairių kino filmų. Šiemet organizatoriai vėl kreipėsi į mane. Nutarėme, kad reiktų ką nors padaryti filmui apie G.Harrisoną. Bitlai yra mano muzikinės karjeros pradininkai, tai man labai artima, todėl buvau visomis keturiomis už šį projektą.

- Ar tai reiškia, kad su jų muzika ir užaugote?

- Jeigu kalbėtume apie paprasto žmogaus augimą, brendimą, ne, su jais aš neužaugau. Vaikystėje juos girdėdavau, klausydavo mano tėvai, bet nebuvo taip, kad jie man patiktų. Bitlų pradėjau klausyti, kai buvau keturiolikos. Tada suvokiau, kad tai yra muzika, kuri man labai patinka. Nusipirkau, įsirašiau visus jų albumus. Klausiau bitlų visą vasarą, o rudenį pradėjau groti gitara. Ir pirma mano sukurta grupė buvo bitlų dainoms pergroti. Tiesa, tai nepavyko, nes mes tada nemokėjome groti. Bet buvo intencija groti taip, kaip jie.

- Koncertas rengiamas per filmo pertrauką. Kiek laiko jis truks ir kokio pobūdžio jis bus?

- Tai bus apie valandą trunkantis akustinis koncertas. Tiesiog perdarysime bitlų, tuo pačiu ir G.Harrisono, dainas. Kiek jų – kol kas negaliu tiksliai atsakyti. Nebus jokių būgnų, bosinių gitarų. Atliksime jas dviem arba trim akustinėmis gitaromis, bus du arba trys balsai.

- Vienas atlikėjų esate jūs. Kas kiti du?

- Tikrai su manimi koncertuos Markas Palubenka. Naujas debiutantas ir labai gabus atlikėjas bei kūrėjas. Dėl trečio žmogaus dar svarstome.

- Kokios dainos tą vakarą skambės „Lofte“?

- G.Harrisono hitais tapusios „My Sweet Lord“, „While My Guitar Gently Weeps“. O bitlų, manau, atliksime vadinamąsias love songs, kurios yra artimiausios, prie kurių prisidėjo ir G.Harrisonas, nes vakaras skirtas jam. Skambės mažiausiai penki garsiausi jų kūriniai, tiesa, „Yesterday“ turėtų nebūti. Nes tai yra Paulo McCartney daina, bitlai realiai prie jos neprisidėjo. Be to, man kur kas artimesnė yra daina „Blackbird“, ji ir gerokai jautresnė, širdingesnė ir labiau tinkanti groti akustiškai. Arba G.Harrisono sukurta „Something“.

- Rengiate projektą, kurio muzika jums tokia artima. Tačiau šie kūriniai jau tiek kartų pergroti. Su kokiais sunkumais susiduriate? Ar ko nors baiminatės?

- Taip, kūriniai milijoną kartų groti, pergroti, todėl ruošti šį projektą man yra šiek tiek baisu. Norisi perdaryti juos savaip, kaip aš ir Markas norime, mūsų pačių bruožais. Tai yra pats sunkiausias dalykas. Nėra lengva perdaryti genialaus kūrėjo kūrinius ir perdaryti juos taip, kad gerumu ir tobulumu jie bent jau būtų panašūs į originalą. To aš labiausiai bijau, bet manau, kad mums tikrai neblogai sekasi.

- Manau, tuo neabejoja ir žiūrovai bei klausytojai. Kalbant apie M.Scorsese‘s juostą – šį filmą jau matėte. Kaip jį įvertinote? Kokių jausmų sukėlė juosta apie vieną mėgstamiausių atlikėjų?

- Kai tik sužinojau, kad šis filmas jau yra, ir galėjau jį gauti, iškart ir pažiūrėjau. Tai buvo prieš mėnesį. Visų pirma filmas mane pravirkdė. Buvo labai gražu klausyti, kaip Ringo Starras filmo pabaigoje kalba apie G.Harrisoną. Vertinu šį filmą labai gerai. Jis informatyvus, įdomus ir jaudinantis. Esu žiūrėjęs M.Scorsese‘s juostas apie Bobą Dylaną ir „The Rolling Stones“. Filmas apie G.Harrisoną man patiko labiausiai. Nors jis ilgas – 3,2 val., – pažiūrėjau jį be jokių pertraukų. Apie bitlus esu perskaitęs daugybę biografijų. Man šis filmas yra istorija, buvo labai malonu jį žiūrėti.

Apie filmą

„George’as Harrisonas: Gyvenimas materialiame pasaulyje“ – tai dokumentinis filmas apie vadinamąjį tylųjį bitlą, tačiau ne ką mažiau įdomią ir sudėtingą asmenybę.

Filme apie G.Harrisoną kalba daugybė žinomų žmonių (Ericas Claptonas, Paulas McCartney, Philas Spectoras, Yoko Ono ir kt.), rodomi unikalūs vaizdo įrašai iš bitlų gyvenimo.

„Niekada nepamiršiu, kai pirmą kartą išgirdau „All Things Must Pass“, – apie G.Harrisono muziką sakė filmo režisierius M.Scorsese. – Tai prilygsta įžengimui į katedrą. George’as kūrė sielą žadinančią muziką – mes visi ją ir girdėjome, ir išgyvenome – manau, būtent dėl to mūsų gyvenimuose jis užėmė labai svarbią vietą.“