Mįslinga istorija, apie merginą, kuri, neva, buvo spaudžiama užmegzti santykius su kalinčiaisiais, sulaukė atomazgos. Paaiškėjo, jog mergina toli gražu nėra sistemos „suvalgyta“ nepaklusni auka, tyrimo metu nustatyta, jog  buvusi pareigūnė sulaužė duotą pataisos pareigūno priesaiką, rašoma kalėjimų priežiūros darbuotojų profsąjungų centro išplatintame pranešime.

Šioje istorijoje neišklausyta pusė – kolegos ir bendradarbiai – nesupranta, kaip galima buvo apšmeižti sistemą ir jos darbuotojus.

Pasak Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo jaunesniosios specialistės (darbo stažas per 3 metus) Eglės Martinkėnaitės, bausmių vykdymo institucijos apipintos daugybe mitų ir legendų, nes eilinis pilietis neturi galimybės pamatyti pataisos įstaigų kasdienybės, gal todėl pataisos pareigūno profesija siejama su grubumu, psichologiniu bei fiziniu smurtu, patyčiomis, tačiau  šio „senovinio“ paveldo jau nebėra, dėl netinkamo pareigūnų elgesio nedelsiant pradedami tarnybiniai patikrinimai.

Anot E.Martinkėnaitės, pataisos pareigūno profesija specifinė, reikalaujanti tam tikrų asmeninių savybių, be kurių tarnauti būtų labai sunku, nes kasdien tenka susidurti su pavojingais, sveikatos ar psichikos sutrikimų turinčiais asmenimis, užtikrinti jų teises, spręsti problemas kompetencijos ribose. Todėl pataisos įstaigose ypač akcentuojamas komandinis darbas, bendradarbiavimas su kitomis tarnybomis, kad laiku ir profesionaliai būtų užkardyti galimi pažeidimai, neteisėti veiksmai ar net išgelbėta gyvybė.

Buvusios kolegės pilamas purvas ant kolegų, įstaigos ir neįtikėtina istorija, Eglę piktina.

Kodėl ši tema eskaluojama, kokie motyvai skatina šią istoriją skleisti ir apsimesti auka? Kas slypi už šios pasakos? Gal yra kažkoks „režisierius“, sugalvojęs šią rolę ekspareigūnei, suinteresuotas susidoroti su vadovais, mesti šešėlį ar siekiantis dar kažkokių tikslų?

„Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo ir Kalėjimų departamento vadovybė visuomet bendradarbiauja su pareigūnais, rūpinasi ne tik fiziniu, bet ir teisiniu saugumu:  įvykiai, konfliktai, atliekamos planinės kratos visada fiksuojamos vaizdo registratoriais, kad būtų išvengta galimų melagingų interpretacijų bei skundų siekiant asmeninės naudos. Visais atvejais, jei patiriamas bet koks spaudimas, priekabiavimas (prie pareigūnių moterų), asmeninio pobūdžio pasiūlymai, vadovybė imasi veiksmų apsaugoti pareigūną nuo galimo poveikio“, – pasakojo E.Martinkėnaitė.

Pasak pareigūnės,  darbe vadovai nuolat primena apie draudžiamus netarnybinius santykius su suimtaisiais ir nuteistaisiais, simpatijų bei palankumo vieniems ar kitiems asmenims  demonstravimo pasekmes,  asmeniškumų  vengimą sprendžiant tarnybos metu iškilusias problemas.

Vertindamas jau ekspareigūnės paskleistą istoriją, Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo vyriausiasis specialistas Rolandas Jakučionis (tarnybos stažas per 10 metų) teigė, jog įstaiga visada toleravo ir skatina atvirą dialogą tarp pareigūnų ir vadovybės, todėl sulyginant visus sąžiningai ir nepriekaištingai dirbančius pareigūnus su nesąžiningais ar kitokiais pareigūnais, kurių nesąžiningumas yra tik gandų lygio, nepagrįstas jokiais faktais ar įrodymais, yra nesąžiningas.

Anot R.Jakučionio, kiekvienas prieš įsidarbindamas bausmių vykdymo sistemos įstaigoje privalo rimtai apgalvoti savo norą tapti pareigūnu, o davęs priesaiką Lietuvos Respublikai, jausti atsakomybę dėvėdamas tarnybinę uniformą.

Pasak R.Jakučionio, pasitaiko, kad dėl kasdieninio darbo, bendravimo su suimtaisiais ir nuteistaisiais, pareigūnai gali susidurti su emocija, kai nori išreikšti atjautą nuteistiesiems.

„Štai tokiais atvejais, jeigu pareigūnas laiku apie tai nepraneš savo tiesioginiam viršininkui, visos pasekmės priklausys nuo jo veiksmų, už kurios atsakys pats, o ne įstaiga arba kolektyvas, kuriame dirba. Tam, kad pareigūnai išvengtų tokių situacijų yra nuolat vedami mokymai tarnybos vietoje arba Kalėjimų departamento Mokymo centre, informuojami kaip elgtis, kur kreiptis“, - sako R.Jakučionis.

Pasak Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo jaunesniosios specialistės (darbo stažas 11 metų) Ilonos Lankelytės, apmaudu, kad priesaiką sulaužiusi buvusi pareigūnė formuoja neigiamą nuomonę apie bausmių vykdymo sistemą.

„Savo kalbomis ji žemina mane, mano pamainoje dirbančius pareigūnus, kitose pamainose tarnaujančius kolegas, jų artimuosius, pažįstamus. Dėl jos skleidžiamos asmeninės nuomonės apie bausmių vykdymo sistemą, viešų pasisakymų man šiuo metu gėda nepažįstamam žmogui pasakyti, kad esu pareigūnė, ir tarnauju bausmių vykdymo sistemoje“, – pasakoja I.Lankelytė.

Labai gaila, kad nepatyrusi, vos kelis mėnesius dirbusi pareigūnė kalbėjo už ir apie visą sistemą. Gėda.

Anot I.Lankelytės, jos kolektyve dirba pareigūnai turintys 30 metų darbo stažą, tačiau net jie neatsimena, kad kam nors Kriminalinės žvalgybos pareigūnai būtų siūlę „susibendrauti“ su suimtaisiais ar nuteistaisiais, ar  juo labiau – gulti su jais į lovą! Tiesa, visi pradedantys dirbti nauji pareigūnai yra privalomai kviečiami susitikti su Kriminalinės žvalgybos pareigūnais tam, kad būtų supažindinami su galimomis grėsmėmis tarnybos metu (pvz. suimtųjų ir nuteistųjų bandymais paveikti pareigūnus ir palenkti juos savo naudai).

„Esu savo tarnybos metu bendravusi su buvusiu Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininku Gintaru Zaveckiu – su mumis jis elgėsi mandagiai ir korektiškai. Galiu pasakyti tik tiek, kad ekskolegė  dirbo vos 52 darbo pamainas, o dar 13 pamainų darbe nebuvo… Tarnybos metu buvusios pareigūnės niekas iš kolegų, kurių vienu metu pamainoje dirba apie trisdešimt, neskaičiuojant kitų skyrių ir pamainų pareigūnų, nėra matęs vaikštant su asmeniniais daiktais, kurių, anot jos, negalėdavo palikti be priežiūros, kad jai ko nors „nepakištų“. Visiškas melas, kad jos tarnybos metu kiti pareigūnai su ja nebendraudavo. Bendravome visi, tačiau niekas negalėjo suprasti, kodėl ji kalba netiesą. Mano nuomone, tam, kad galima būtų objektyviai vertinti visą bausmių vykdymo sistemą, reikia turėti ilgesnę darbo patirtį, kurios ji nesukaupė“, – pasakojo I.Lankelytė.

Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – VAITĮPS) pirmininkas Vitalijus Jagminas teigia, jog profesinės sąjungos visada gina savo narių teises, interesus, išklauso ir padeda kilus problemoms tarnyboje. Ir šiuo atveju, anot profsąjungos pirmininko, buvo kalbama su pareigūne, aiškinamasi, kas nutiko, kuo galima būtų padėti, ėmė aiškėti, jog visa istorija yra kažkokia „pasaka“.

„Kodėl ši tema eskaluojama, kokie motyvai skatina šią istoriją skleisti ir apsimesti auka? Kas slypi už šios pasakos? Gal yra kažkoks „režisierius“, sugalvojęs šią rolę ekspareigūnei, suinteresuotas susidoroti su vadovais, mesti šešėlį ar siekiantis dar kažkokių tikslų? Čia jau prasilenkiamam su bet  kokiomis etikos normomis. Labai liūdna, kad jaunas žmogus, galimai, „pasimovė“ ant įtartinų asmenų kabliuko, taip susigadindamas reputaciją, apjuodindamas kolegas, įstaigą, jos vadovus. Labai pikta, kad nepagrįstos kalbos, padaro žalą likusiems dirbti, pakenkia įstaigos reputacijai, bausmių vykdymo sistemai“, – sakė V.Jagminas.

Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS) pirmininkas Kęstutis Pauliukas vertindamas situaciją, teigė, jog keista, kad buvusi pareigūnė viešojoje erdvėje kalbėjo ir kritikavo įstaigą, kurioje nedirbo nė vienos dienos (Praveiniškių pataisos namus).

„Jeigu nedirbai, negali kalbėti. Reikia mažiausiai penkerius metus padirbėti, kad suprastum, pamatytum ir suvoktum situaciją.  Labai gaila, kad nepatyrusi, vos kelis mėnesius dirbusi pareigūnė kalbėjo už ir apie visą sistemą. Gėda,“ – sakė LRITĮPS pirmininkas.