Mitingui pasiruošta

Katedros aikšte maršistams teks dalytis su sekmadienį vyksiančio Vilniaus maratono organizatoriais. Palapines bėgikai jau pastatė ir taip sumažino pačios aikštės plotą. Mitingo organizatoriai tikino, kad tilps visi.

„Ir įgarsinimas, ir scena, ir biotualetai užsakyti, ir šiukšlinės. Viskas paruošta“, – sakė Šeimų sąjūdžio vadovas Raimondas Grinevičius.

Katedros aikštę mitinguotojai išbandė dar liepą. Tada čia rinkosi apie pusė tūkstančio prieš skiepus ir testus pasisakančių piliečių. Penktadienį bus planuojama iki 10 tūkst.

Savivaldybė, neleisdama Šeimų sąjūdžiui rinktis prie Seimo, rėmėsi Valstybės saugumo departamento turima pažyma apie grėsmes visuomenei. Leidimui rinktis prie Katedros turima informacija apie grėsmes nesutrukdė.

„Provokacijų rizika išlieka tokia pati, ar tai būtų seimas, ar tai būtų Katedra. Tiesiog pareigūnų ir savivaldybės darbas Katedros aikštėje dėl jau anksčiau minėtų aplinkybių bus daug sklandesnis“, – teigė Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas.

Leidimas išduotas maršistams pakeitus mitingo vietą ir sumažinus dalyvių skaičių nuo 15 tūkst. iki 10 tūkst. Pradėję 10.30 val. ryte, 16 val. mitingą žada baigti.

Skaudu likti be eitynių

„Pagal šiuo metu turimą informaciją, jokių eitynių nebus. Kalbama apie lokalų susirinkimą Katedros aikštėje“, – aiškino Vilniaus policijos viršininkas Saulius Gagas.

Likti be eitynių maršistams skaudžiausia.

„Tas žygiavimas buvo kaip ir pagrindinis akcentas. Jis yra labai stiprus“, – apgailestavo R. Grinevičius.

Gali būti du variantai. Jeigu teismas priima teigiamą, tai vienas mitingas prie Seimo, kitas – prie katedros.

Šeimų sąjūdis vis dar viliasi mitingą surengti ir prie Seimo. Maršistai tikisi sulaukti palankaus teismo sprendimo, sustabdančio savivaldybės draudimą.

„Gali būti du variantai. Jeigu teismas priima teigiamą, tai vienas mitingas prie Seimo, kitas – prie Katedros“, – komentavo R. Grinevičius.

Savivaldybė sako turinti informacijos, kad maršistai gali vadovautis rugpjūčio 10 d. scenarijumi. Tada, negavę leidimo mitingui, maršistai rinkosi grupelėmis po penkiolika.

„Yra galimas variantas po penkiolika žmonių, pradedant Gedimino pr. 1 iki Gedimino pr. 54. Gaunasi 54 piketai po penkiolika žmonių. Toks variantas buvo atsarginis, bet mums jis nereikalingas, jeigu savivaldybė viską suderino“, – kalbėjo R. Grinevičius.

Derinant leidimą mitingui, atsiklausta ir arkivyskupijos nuomonės, kurie savivaldybę informavo, kad mitingo idėjos nepalaiko, bet jo ir nedraudžia. Rašte sakoma, kad tą dieną Katedroje vyks mišios ir krikšto ceremonija, todėl tikintieji turi nekliudomi ir saugiai patekti į Katedrą, joje melstis be triukšmo lauke ir po pamaldų saugiai grįžti.

Stop kadras

Sulaikyti žmonės ne visą laiką kalti?

Vos tik suderinę mitingo Katedros aikštėje leidimą iš savivaldybės, Šeimų sąjūdžio vadovas su teisininkais pasuko Generalinės prokuratūros link. Susitikimas – maršistų iniciatyva dėl prokuratūros pradėto riaušių prie Seimo ikiteisminio tyrimo. Tarp įtariamųjų – du Šeimų sąjūdžio tarybos nariai.

„Prokuratūrai reiktų truputį komunikacijos, kad ji daugiau ištransliuotų – nesvarbu, ar kaltinamiems žmonėms, ar dalyvavusiems tam mitinge, kad jie suprastų, kas vyksta. Sulaikyti žmonės ne visą laiką yra kalti“, – sakė R. Grinevičius.

Maršistus priėmė ir jų pastabas išklausė pati generalinė prokurorė.

„Tai nėra visiškai unikali praktika, tai tikrai ne vienetinis susitikimas ne tik šio ikiteisminio tyrimo metu, bet ir apskritai. Rezonansiniai tyrimai dažnai sukelia tam tikrų organizacijų, politikų didesnį dėmesį. Bet aš noriu pabrėžti, kad ikiteisminio tyrimo duomenys buvo neaptariami. Buvo aptariamos bendros praktikos ir procedūros“, – teigė Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.

Riaušių prie Seimo tyrime – 42 įtariamieji. Policija tikino, kad riaušių pamoką išmoko – penktadienio mitingui yra paruošusi net kelis scenarijus.

Prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad savivaldybė drausdama, o vėliau leisdama tokius mitingus kelia įtampas visuomenėje.