Lietuvoje šiandien labai daug aiškinančiųjų, kaip reikia skatinti pradėti kad ir nedidelį verslą, tačiau vienos mažos kepyklos istorija atskleidžia, kas laukia patikėjusiųjų gražiomis teorijomis.

Į tikslą – vėžlio žingsniu

„Murklio kepyklėlę“ įsteigę kauniečiai Diana ir Darius Skurdeliai pasijuto nusikaltėliais, į kuriuos nukreipta dešimtys taikiklių. Klastinga kulka buvo paleista, kai kepyklėlės lankytojai mėgavosi rytine kava ir šviežiomis bandelėmis.

Padariniai – verslininkams gresianti bauda, kuri gali siekti iki 10 tūkst. litų. Nors suma nėra labai didelė, tačiau visas savo ir skolintas lėšas į kepyklėlę investavusiems kauniečiams tai gali tapti į bankroto bedugnę tempiančiu akmeniu.

Praėjusių metų rugsėjį Skurdeliai išsinuomojo Vilniaus gatvėje esančias patalpas ir pradėjo kepyklėlės įrengimo darbus. Tai užtruko septynis mėnesius ir kainavo apie 100 tūkst. litų.

„Septyni mėnesiai – tai vėžlio tempas. Tiek laiko užtrukome ne dėl to, kad esame kokie nors apsnūdę slunkiai. Daugiausia laiko sugaišome derindami formalumus su valdiškomis institucijomis ir iki šiol dar visko nesame suderinę. Lietuvoje net ir užrašus ant tortų reikia derinti su valdininkais. Bauda buvo pagrasinta vien už tai, kad ant užrašo “Šventinis„ ant “Š„ raidės nesimatė varnelės“, – pasakojo D.Skurdelis.

Valdiškos durys užkaltos

„Murklio kepyklėlė“ Vilniaus gatvėje – ne pirmasis Skurdelių bandymas pradėti savo verslą.

„Nenorime būti bedarbiai, taip pat nenorime papildyti emigrantų armijos, todėl visais įmanomais būdais siekiame pradėti savo verslą Lietuvoje. Visi žino, kaip tai sunku, kai neturi užnugario ir įspūdingos sąskaitos banke“, – sakė D.Skurdelienė.

Prieš kurį laiką Skurdeliai buvo įsteigę paslaugų įmonę, tačiau sumanymas žlugo.

Socialinius mokslus baigusi D.Skurdelienė ieškojo darbo pagal specialybę valdiškose įstaigose.

„Dalyvavau dešimtyse pokalbių. Sapnuodavau tuos pokalbius. Įsitikinau, kad dirbti į valdiškas įstaigas galima pakliūti tik per pažįstamus, o konkursai skelbiami tik dėl akių“, – apie daug kam žinomą, tačiau savo kailiu išbandytą patirtį pasakojo jauna verslininkė.

Pasijuto keistuoliais

Tuomet Skurdeliai nutarė kurti verslą pagal žmonos išsilavinimą.

„Analizavome, kas Lietuvoje galėtų būti nauja ir reikalinga. Įsteigėme “Slaugutę„, subūrėme slaugos licencijas turinčių specialistų kolektyvą ir pradėjome dirbti. Per pusę metų pamatėme, kiek daug yra neįgaliųjų ir ligonių. Slaugos poreikis yra labai didelis, tačiau daugumai žmonių stinga pinigų net būtiniausiems vaistams, tad apie slaugą jie gali tik pasvajoti. Susidūrėme su tų žmonių neviltimi ir skurdu. Vienas vyras, slaugantis neįgalią žmoną, iš nevilties grasino iššoksiąs iš penktojo aukšto balkono“, – apie tuometę patirtį pasakojo D.Skurdelis.

Ieškodami lėšų paslaugų tinklui plėsti verslininkai nusprendė kreiptis į teritorines ligonių kasas.

„Jose į mus pasižiūrėjo kaip į keistuolius ar neturinčius ką veikti. Į pasiūlymus bendradarbiauti niekas nekreipė dėmesio. Užsienyje slaugytojų verslas yra populiarus ir gana pelningas, bet ten veikia sistema, o Lietuvoje šioje srityje – chaosas“, – nuogąstavo D.Skurdelis.

Bankrutavus „Slaugutei“ verslininkai rankų nenuleido ir sumanė steigti mažą kepyklą.

Kepėjai – deficitas

Kepyklėlei tinkamų patalpų paieškos ir jų remontas truko apie metus. Daug lėšų pareikalavo atnaujinti ir pritaikyti patalpas, nes Senamiestyje tokius darbus gali atlikti tik atestuoti restauratoriai, kurių paslaugų įkainiai yra apie keturis kartus didesni nei nespecializuotų statybos bendrovių.

Kelis mėnesius teko sugaišti įsigyjant kepyklai reikalingą įrangą.

„Kepimo krosnys, šaldytuvai yra labai brangūs. Įrangą stengėmės pirkti kuo pigesnę – nemenką dalį jos įsigijome iš bankrutuojančių įmonių. Ją gabenomės iš įvairių Lietuvos vietų“, – pasakojo D.Skurdelis.

Dramatišką posūkį verslo istorija įgavo tuomet, kai Skurdeliai ėmė ieškoti kepėjų. Iš pradžių paaiškėjo, kad šios profesijos žmonės – didelis deficitas ir kad kai kurie iš jų labiau linkę rinktis bedarbio pašalpas nei darbą.

Paiešką tik imituoja?

„Vieną dieną Darbo biržos duomenų bazėje radome aštuonis darbo ieškančių kepėjų skelbimus. Visiems jiems paskambinau ir buvau nustebintas, kad nė vienam realiai nereikėjo darbo. Vienas aiškino, kad koją skaudą, kitas tikino, kad jau dirba, trečias pasakojo, kad dirbti negalės, nes turi vedžioti į darželį vaiką. Susidarė įspūdis, kad skelbimai – tai tik darbo paieškos imitavimas, siekiant užsitikrinti bedarbio pašalpą“, – bendravimo patirtį su bedarbiais apibendrino verslininkas.

D.Skurdelis teigė apie savo nuogąstavimus pranešęs Darbo biržai, tačiau nesulaukęs jokio susidomėjimo – tik patarimo kreiptis į Mokesčių inspekciją.

Po atleidimo – reidas

Pagal Vilniaus gatvėje esančios kepyklėlės pajėgumus vadinamuoju slenkančiu grafiku joje turi dirbti trys kepėjai.

„Prieš kurį laiką vieną iš trijų kepėjų turėjome atleisti, nes vyrui viskas krito iš rankų, ir per kelias dienas jis mums padarė apie 600 litų nuostolių. Tuomet ir prasidėjo tie įvykiai, kuriuos vertiname kaip susidorojimą“, – sakė D.Skurdelienė.

Verslininkai įtaria, kad iš darbo atleistas kepėjas apskundė juos Valstybinei darbo inspekcijai (VDI), ir ši surengė į „Murklio kepyklą“ reidą, po kurio virš Skurdelių pakibo iki 10 tūkst. litų galinčios siekti baudos grėsmė.

Inspektorių įsiveržimas

„Neturime jokių įrodymų, kad atleistas vyras susijęs su inspekcijos veiksmais, tačiau mums patiems ta versija atrodo įtikinama. Internete radome atsiliepimų apie mūsų kepyklėlę, kuriuos, kaip suprantu, rašė to atleisto kepėjo žmona. Buvo teigiama, kad mes iš darbo žmones išmetame kaip šunis ir panašiai“, – pasakojo D.Skurdelis.

Po ilgokų paieškų Skurdeliams pagaliau pavyko rasti konditerijos ir kepyklos įmonėse patirties turinčią darbuotoją. Moteris – iš Kaišiadorių, nes Kaune kepėjų nepavyko prisikalbinti. Kiek daugiau nei prieš savaitę Skurdeliai pasikvietė ją į kepyklą, kad galėtų įsitikinti sugebėjimais.

Apie vienuoliktą valandą ceche pasirodė Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbuotojai ir paprašė visų pateikti darbo sutartis. Kepėja iš Kaišiadorių jos neturėjo.

Toliau viskas vyko stebėtinai greitai, su valdiškoms institucijoms nebūdingu spartumu: praėjusį pirmadienį Skurdeliai buvo informuoti, kad medžiaga perduota Kauno apylinkės teismui. Jie kaltinami turėję nelegalų darbuotoją. Už tai gresia bauda iki 10 tūkst. litų.

Rėmėsi anoniminiu skundu

VDI Kauno skyrius pranešė, kad inspektoriai „vykdė nelegalaus darbo reiškinių kontrolę“.

Pasiteiravus, kodėl buvo sumanyta atlikti netikėtą patikrinimą, per kurį, anot inspektorių rašto, buvo aptiktas „nelegalaus darbo reiškinys“, Kauno skyriaus vedėjo pavaduotoja Inesa Brundzienė informavo, kad patikrinimas atliktas, remiantis anoniminiu skundu.

„Inspektavimo metu nustatyta, kad viena iš darbuotojų (apsirengusi darbo drabužiais, t.y. balta kepuraite, baltu chalatu), plauna indus, kepa bandeles be darbo sutarties, apie jos įdarbinimą nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Darbuotoja darbo inspektoriams nepateikė darbo pažymėjimo. Kad kepykloje ji dirba ir kad darbo sutartis su ja nesudaryta, patvirtino pati darbuotoja“, – dėstė I.Brundzienė

Valdininkė atsisakė komentuoti prielaidą, kad skundo autorius galėjo būti darbuotojas iš „Murklio kepyklos“.

Nesijaučia nelegalai

„Net sapnuoti nesapnavome, kad tapsime nelegalais. Darbuotoją bandymui pasikvietėme šeštadienį, po penktadienį įvykusio pokalbio. Apie jos įdarbinimą “Sodrai„ būtume pranešę pirmadienį. Penktadienį pranešti juk negalėjome – dar nebuvome matę, kaip ji dirba. Apmaudu, kad to tiesiog piktavališkai nenori suprasti inspektoriai. Mums kyla įtarimų, kad tai yra specialus žlugdymas“, – negalėdamas valdyti apmaudo ir nuoskaudos kalbėjo D.Skurdelis.

Neoficialiuose verslininkų pokalbiuose pastaraisiais mėnesiais dažnai užsimenama apie nuožmią konkurenciją, kilusią tarp Kaune sparčiai besiplečiančių kepyklėlių.

„Vos tik spėjome atsidaryti, mus iš karto pradėjo lankyti įvairūs inspektoriai. Kalbos inspektore prisistačiusi moteris net kritikavo užrašus ant torto ir užsiminė apie gresiančią 500 litų baudą. Supratome, kad ir užrašus ant tortų Lietuvoje reikia kruopščiai derinti su valdininkais“, – su karčia ironija kalbėjo D.Skurdelienė.

Atsiskaito produktais?

Kepyklėlei tik atsidarius prisistatė ir autorinių teisių agentūros atstovai, kurie pareikalavo už transliuojamą muziką kas mėnesį mokėti po 40 litų.

„Kol kas neturime jokių pajamų, tik skolas, tad visi inspektoriai atrodo kaip skėriai. Iš parduotuvių savininkų girdėjau, kad kai kuriais inspektoriais galima atsikratyti davus jiems produktų ar kitokių dovanų“, – sakė D.Skurdelis.

Nors jau vasara, tačiau Skurdeliams draudžiama į gatvę išsinešti staliukus.

„Pagal išsilavinimą esu inžinierius statybininkas, pats padariau lauko kavinės brėžinį. Tačiau jis netiko. Valdininkai pareikalavo, kad būtų padaryta tos vietos kompiuterinė vizualizacija. Pažįstami architektai sakė dar negirdėję, kad lauko staliukams reikėtų vizualizacijos. Internete radau pasiūlymų tokį reikalą sutvarkyti už 500 litų“, – kalbėjo D.Skurdelis.

Verslininkai sakė iš valdiškų institucijų pasigendantys geranoriško požiūrio ir besijaučiantys taip, tarsi į juos žiūrėtų kaip į potencialius nusikaltėlius, o po Darbo inspekcijos patikrinimo Skurdeliai teigė pasijutę medžiojamais žvėrimis.

Komentaras

Ilja Laursas

Bendrovės „GetJar“ įkūrėjas

Lietuva yra perėmusi europietišką biurokratijos modelį, kuris yra susijęs su daug didesniu reguliavimu nei amerikietiškasis modelis. Be to, susidaro įspūdis, kad Lietuvos biurokratijoje yra daug palikimo iš sovietmečio. Jei pradedantis verslininkas nori pasamdyti darbuotoją, turi išklausyti darbų saugos kursus, gauti darbų saugos pažymėjimą. Reikia lankyti kursus, kur kelias savaites aiškina, kaip veikia transformatorius ir panašūs dalykai. Po to tenka surašyti instruktažą, pildyti žiniaraščius su darbo laiko, atostogų grafikais. Tai pareikalauja daug laiko ir pastangų. Atsimenu, kadaise, kai mūsų įmonėje dirbo trys žmonės, vienas buvo užsiėmęs grynai formaliais dalykais. Kai tai prisimenu, norisi pasakyti labai bjaurų žodį. Manau, kad tos biurokratijos pas mus Lietuvoje daug liko iš sovietmečio. Tai apsunkina darbą ir sukelia bjaurius padarinius. Kažką pradėti norinčius verslininkus persekioja baimė, kad iš valdiškų institucijų užgrius begalė logiškai sunkiai paaiškinamų reikalavimų, kad nuolat teks susidurti su inspektoriais. Manau, kad tai nuo verslo atbaido devynis pretendentus iš dešimties. Atrodo, pradėsi, o rytoj užgrius gaisrininkai, sanitarijos inspektoriai, darbo inspektoriai ir papjaus. Su tuo esu susidūręs studentavimo laikais ir dabar man apie tai pasakoja studentai.