Neblaivūs, agresyvūs, bet mėgstantys šiltą ligoninės lovą – su tokiais asocialiais asmenimis kiekvieną dieną tenka susidurti Kauno medikams. Ligoninių personalas priverstas atsitraukti nuo ligonių ir prausti bei guldyti lovon kitokius klientus.

Blaivykloms pakaitalo neatsirado

Lietuvai įstojus į ES, buvo panaikintos blaivyklos – esą jos pažeidžia prigimtines žmogaus teises ir laisves. Po šio žingsnio policija ir Greitoji medicinos pagalba neblaivius asmenis ėmė vežti į gydymo įstaigas. Daugelis ligoninių greta priimamųjų buvo priverstos įsirengti stebėjimo palatas.

Prieš porą metų Vyriausybė nutarė, kad laikino apnakvindinimo paslauga turėtų pasirūpinti savivaldybės.

Netrukus Kauno savivaldybės administracijoje puse lūpų prabilta apie numatomą steigti blaivyklos alternatyvą – įstaigą, kuri priglaustų iš gatvių surinktus neblaivius asmenis.

Vietos tokiai įstaigai buvo dairomasi buvusioje Kauno 2-ojoje klinikinėje ligoninėje, Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinėje ligoninėje, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre.

Deja, kalbos ir liko tik kalbomis – pinigai tokiai įstaigai nepaskirti. Situacija, varanti į neviltį Kauno ligonines, išliko tokia pati: atšalus orams jas užplūsta asocialūs asmenys.

Jie vežami į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikas, Kauno klinikinę ligoninę ir į Respublikinę Kauno ligoninę.

Asocialių asmenų, kuriuos priverstos apnakvindinti ligoninės, skaičius Kaune per metus jau pasiekė tūkstančius. Medikai konstatavo, kad šie skaičiai nenumaldomai didėja.

Kainuoja pusę milijono

„2005–aisiais mūsų ligoninėje buvo priglausta apie 650 asocialų, pernai jų jau turėjome daugiau nei 2 tūkstančius“, – apie bauginančią tendenciją kalbėjo Kauno Respublikinės ligoninės generalinis direktorius, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas gydytojas Stasys Gendvilis.

Apnakvindinimo paslaugos, dažniausiai neturinčios nieko bendro su gydymu, ligoninei per metus vidutiniškai kainuoja apie 300 tūkst. litų.

„Su suteiktos būtinosios pagalbos išlaidomis ši suma išauga iki pusės milijono“, – sakė S.Gendvilis.

Reikia tik nakvynės

Respublikinės Kauno ligoninės vadovo teigimu, absoliuti dauguma asmenų, kuriems gydymo įstaiga turi suteikti nakvynę, neturi socialinio draudimo ir jiems nereikia būtinosios pagalbos, kurią ligoninei kompensuoja ligonių kasos – juos domina tik nakvynė specialioje stebėjimo palatoje.

Būtinosios medicininės pagalbos reikia tik nuo 5 iki 10 proc. ligoninėje apnakvindintų benamių, girtuoklių, asocialų.

Dažniausiai tai – itin brangios paslaugos, tokios kaip giluminiai tyrimai, magnetinis rezonansas, kompiuterinė tomografija. Šiuos tyrimus apmoka valstybinės ligonių kasos.

Visais kitais atvejais asocialiems asmenims reikalinga tik priežiūra. Ligoninės personalas juos prausia, pervelka švariais drabužiais.

Schemos – ne paslaptis

„Būna, kad tas pats asmuo per mėnesį atvyksta ir 10 kartų. Dažniausiai – su savo kompanionu. Vieną kartą greitąją pagalbą kviečia vienas, kitą kartą – kitas, o atvykę abu lieka pernakvoti. Vienas visada sako, kad lydi savo draugą“, – apie schemą, kaip šiltai pernakvoti ligoninėje, pasakojo S.Gendvilis.

Ligoninės vadovas žino: tokių piliečių medikai gatvėje palikti negali.

Kauniečiai, gatvėje ar prie prekybos centro išvydę ant žemės gulintį žmogų, dažniausiai kviečia greitąją pagalbą. Daugeliu atvejų paaiškėja, kad nelaimėlis – alkoholio auka, neretai – benamis.

Tokiems asmenims teikiama jiems reikalingiausia paslauga – išblaivinimas.

„Atvežti vakarop, ryte jie atsikelia ir išeina. Priėmimo skyriaus darbuotojos juos aptvarko, aprengia iš labdaros gautais drabužiais, kai kuriuos ir pamaitina. Tos pačios dienos vakarą, žiūrėk, vėl tą patį žmogų atveža be drabužių, išsipurvinusį“, – pasakojo S.Gendvilis.

Visą laiką stebėti negali

Blogiausia ligoninėms su asocialiais asmenimis – dalis jų yra itin agresyviai nusiteikę. Jie pavojingi ne tik personalui, bet ir ligoninės pacientams. Pasak S.Gendvilio, jie ne tik šūkauja, stumdosi, tačiau linkę ir priekabiauti. Kartais būna labai agresyvūs.

Neseniai Kauno respublikinėje ligoninėje įrengtoje stebėjimo palatoje atvežti benamiai nuplėšė stebėjimo kamerą, sykį buvo pagauti benešantys kompiuterį.

Ne kartą iš ligoninės patalpų dingo smulkios kompiuterio dalys, monitorius, nulaužti net vamzdžiai.

Naktį ligoninės personalas ne visada gali stebėti apnakvindintus asmenis. Svarbiausias personalo darbas – ligoniai.

Nežino, ar tikėti pažadais

Dėl šios problemos Kauno savivaldybėje surengtas miesto medikų susitikimas su savivaldybės administracijos vadovais.

„Mus sukvietė administracijos direktoriaus pavaduotojas Vygaudas Molis. Dalyvavo ir Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties, Nakvynės namų vadovai. Išgirdome pažadą, kad šiais metais savivaldybė tikrai skirs lėšų specialioms patalpoms Priklausomybės ligų centre. Tik mes jau nebežinome, ar tikėti tokiais pažadais, nes žadama jau ne pirmi metai“, – skepticizmo neslėpė S.Gendvilis.

„Pernai buvo pažadėta, kad skirs 300 tūkst. litų, tačiau lėšų negavome“, – tarė jis.

S.Gendvilis teigė, kad vien nupirkti keliolika lovų neužteks. Reikia ir apmokytų medikų, mat dažniausiai iš gatvės benamius atveža paramedikai. Pastarieji po pirminės apžiūros gali ir nenustatyti, ar yra kokių nors rimtesnių sužeidimų.

Skyrė pinigų, kurių nėra

„Ši problema, su kuria priverstos gyventi ligoninės, dėl pinigų stygiaus tęsiasi jau ne pirmi metai. Dabar šiam reikalui vėl nuspręsta skirta 300 tūkst. litų iš savivaldybės Privatizavimo fondo. Juos bus galima panaudoti tik tada, kai šiame fonde bus lėšų. Dabar jis tuščias“, – padėtį nusakė V.Molis.

Administracijos direktoriaus pavaduotojas užtikrino, kad specialioms patalpoms, kurios būtų blaivyklos alternatyva, bus bandoma ieškoti lėršų ir kitose biudžeto eilutėse.

Pasak V.Molio, tikimasi, kad jau vasarą Priklausomybės ligų centre bus apie 14 naujai įrengtų vietų, o jei reikės, čia bus steigiami ir papildomi etatai medikams.