Noras pagauti savą laimės paukštę, pasiekti profesinių aukštumų – tai variklis, kuris neleidžia sustoti dar penketui kandidačių į tutulą „Metų kaunietė 2012“.

Lina Radzevičienė (47 metai)

Paklausta, kaip vertina tokį didelį kauniečių palaikymą, gydytoja endrokrinologė teigė esanti pamaloninta. Savo populiarumą ji aiškino gydytojo profesijos išskirtinimu. „Konsultacijoms dėl ištyrimo ir gydymo kreipiasi nemaža dalis Kauno miesto ir apskrities gyventojų“, – sakė L.Radzevičienė.

Jos profesijos pasirinkimui įtaką padarė tai, kad užaugo medikų šeimoje. „Namuose netilo kalbos apie susirgimus, jų gydymą bei pagalbą žmonėms“, – pasakojo kaunietė.

Gilintis į endokrinologijos sritį ji pasirinko todėl, kad buvo suintriguota jos specifika. „Juk tokios mažos endokrininės liaukos reguliuoja visą žmogaus medžiagų apykaitą“, – aiškino L.Radzevičienė, Dainavos poliklinikoje dirbanti gydytoja, o Kauno klinikose – mokslininke.

„Labiausiai domiuosi antrojo tipo cukriniu diabetu, nes jis sparčiai plinta visame pasaulyje. Kilo mintis įvertinti rizikos veiksnius, galinčius turėti įtakos šios ligai išsivystyti. Vieni iš tyrimo rezultatų parodė, kad greitai valgantiesiems šios ligos rizika padidėja kelis kartus. Šie duomenys buvo pristatyti Pasaulio ir Europos endokrinologų kongresuose. Vis dėlto tokio didelio dėmesio, susidomėjimo ir palaikymo tikrai nesitikėjau sulaukti“, – pasakojo L.Radzevičienė.

Rita Preikšaitė (51 metai)

„Negaliu skųstis žūrovų ir klausytojų dėmesiu, nors niekada neturėjau intencijos išgarsėti ar ką nors nustebinti. Tiesiog su meile dirbu savo darbą. Šie metai buvo be galo intensyvūs, darbingi, žadantys daug gerų permainų asmeniniame gyvenime“, – džiaugėsi Kauno muzikinio teatro dainininkė mecosopranas R.Preikšaitė.

Ji giriama už tai, jog ypatingą dėmesį skiria lietuvių muzikai. Taip pat yra liaupsinama dėl ypatingo atsidavimo žiūrovams ir atliekamam kūriniui. „Kiekvienas kūrinys atliekamas su meile, su tokiu įsijautimu, artistiškumu ir elegancija... Klausantis “Lietuva brangi„ Maironio muziejuje ir giesmių Kauno arkikatedroje, net šiurpuliukai perbėga per nugarą“, – apibūdino savijautą R.Preikšaitės koncerte jos gerbėjai.

Pati dainininkė įsitikinusi, kad išgarsėti ir išgarsinti savo miestą galima dirbant bet kokioje srityje, tačiau reikia daug jėgų, talento ir pasiaukojimo. Šiemet, R.Preikšaitės nuomone, Kauną ir Lietuvą be konkurencijos daugiausia garsino olimpinė ir pasaulio čempionė Rūta Meilutytė.

Rūta Meilutytė (15 metų)

Penkiolikametė kaunietė prie iškovoto olimpinio aukso medalio neseniai vykusiame Pasaulio plaukimo čempionate pridėjo dar du aukso ir vieną sidabdro medalį. Ši plaukikė visus žavi ne tik savo sportiniais pasiekimais.

Po svaiginamų rezultatų olimpiadoje ir pasaulio čempionate R.Meilutytė išliko tokia pati kukli, draugiška ir paprasta. Treneris Jonathanas Ruddas džiaugiasi, kad sprtininkė veltui nešvaisto savo talento, treniruojasi labai noriai ir atsakingai.

Kaunietė kruopščiai renkasi maistą, vertina miegą, nesusigundo kitomis sporto šakomis, taip siekdama apsaugoti savo kelius ir alkūnes. Bendraamžių vakarėliuose R.Meilutytė – reta viešnia, tačiau tai netrukdo jai išsaugoti puikų humoro jausmą ir pasaulio žiniasklaidą pavergti išskirtinėmis būdo savybėmis.

Jūratė Elena Norvaišienė (78 metai)

Šiai moteriai yra dėkingi šimtai ligonių, šimtai studentų, šimtai šokėjų ir tūkstančiai žūrovų. J.Norvaišienė teigė, kad gydytojos ir mokslininkės darbo atsisakė savo noru ir dėl to nesigaili, tačiau jai kartais būna apmaudu, jog šį jos gyvenimo etapą ir pasiekimus žiniasklaidoje dažniausiai užgožia jos darbas ir trofėjai, pelnyti šokių aikštelėje.

„Esu medicinos mokslų daktarė, parašiau daugiau kaip 200 mokslinių darbų. Per 32 dėstymo metus mokiau daugiau kaip tūkstantį medicinos studentų“, – kalbėjo žinoma moteris.

„Iš universiteto išėjau savo noru, nes buvo sudėtinga derinti šokius ir dėstymą. Norėjau daugiau dėmesio skirti treniruotėms, teisėjavimui“, – prisiminė J.Norvaišienė, su vyru Česlovu inicijavusi populiarų šokių turnyrą „Gintarinė pora“. Šiemet jame sulaukta ypač daug svečių iš užsienio.

Prabilusi apie šokių pranašumus ji ypač išskyrė discipliną. „Šokantis žmogus išmoksta punktualumo, branginti laiką, jo nešvaisto tuštiems užsiėmimams. Šokėjai dažniausiai neturi kenksmingų įpročių. Net kai susirenkam keliasdešimties žmonių kolektyvas palydėti Naujųjų metų, vos išgeriam šampano butelį ir dar lieka“, – pastebėjo šokių trenerė.

Marija Garšvienė (82)

Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Kauno bendrijos pirmininkė tiek įsitraukusi į visuomeninę veiklą, kad laiko sau jai nelieka net ir sulaukus 82 metų.

„Visiems mano sumanymams ir norams – per trumpos dienos. Ne vienas žmogus manęs yra klausęs, ką valgau, kad turiu tiek energijos. Mane išlaiko darbai ir veikla“, – sakė 45 metus Kauno klinikose slaugytoja dirbusi kaunietė.

M.Garšvienė organizuoja įvairius labdaringus renginius, vakarones, paskaitų ciklus pagyvenusiems žmonėms, vaikų globos namų auklėtiniams, neįgaliesiems. Ji rengia įvairias akcijas lietuvybei stiprinti.

„Žmonėms labai svarbios ir vakaronės, kitos šventės. Per jas jie atsipalaiduoja, atsigauna, užmiršta savo vargus“, – kalbėjo M.Garšvienė.

Paskaitų temos pasirenkamos labai įvairios. Viena aktuliausių, pašnekovės nuomone, buvo apie dvasinį tobulėjimą. „Nemažai žmonių būna pikti, pavargę, o po paskaitų ne vienas susimąsto ir nejučia ima keistis“, – pastebėjo bendrijos pirmininkė.

Aušra Marija Sluckaitė (76 metai)

Prozininkė, kritikė, vertėja ir dramaturgė, su vyru režisieriumi Jonu Jurašu praturtinusi Kauno valstybinio teatro repertuarą ne vienu ryškiu spektakliu. Šiemet scenai ji pritaikė dar vieną šedevrą – Antano Škėmos „Baltąją drobulę“, sudėtingą, iki šiol teatro scenoje niekada nerodytą kūrinį.

„A.M.Sluckaitė – J.Jurašo gyvenimo ir kūrybos bendrakeleivė. Bendradarbiaudama su žinomu režisieriumi kūrė spektaklius (ji rašė pjeses, scenines adaptacijas, jis režisavo), kurie įėjo į Lietuvos teatro istoriją, drauge nepasidavė ir istoriniams smūgiams, kai sovietmečiu reikėjo trauktis iš Lietuvos dėl antipolitiškų J.Jurašo spektaklių“, – apžvelgė Kauno valstybinio dramos teatro atstovė spaudai Laura Udrienė.

Vyresniajai kartai turėtų būti pažįstama ne tik A.M.Sluckaitės kūryba, bet ir jos balsas, nes gyvendama JAV ji dirbo „Laisvės – Laisvosios Europos radijuje“.

„Manau, būtų galima sakyti, jog ji – tai tobulas žmogaus tvirtybės, jautrios kūrėjos sielos ir moteriškos elegancijos dermės pavyzdys“, – teigė L.Udrienė.

Balsuoti už moterį, kuri jūsų nuomone verta patekti į finalą, galima iki sausio 5 d. 18 val. Tai galite padaryti konkursui skirtoje svetainėje www.kaunodiena.lt/mk. Čia pateiktos ir kitos pretendentės į „Metų kaunietės“ titulą.