Verslininkas Ričardas Šidlauskas, valdantis ne tik Dainų slėnį, bet dar dar dešimtis nekilnojamojo turto objektų, dėl įtartinų sandorių ir nesumokėtų mokesčių sulaukė Valstybinės mokesčių inspekcijos dėmesio.

Finansinis apetitas

Kai Kauno chorų kolektyvai istoriniame slėnyje nusprendžia surengti dainų šventę, jų planai priklauso ne tik nuo entuziazmo ir kultūros sritį kuruojančių valdininkų, bet ir nuo chorine muzika visiškai nesidominčio ir mažai kam girdėto verslininko R.Šidlausko, kurį neblogai pažįsta Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai. Jų patikrinimo duomenimis, vien 2004–2005 metais R.Šidlauskas turėjo per 3 mln. litų pajamų, tačiau valstybei nesumokėjo per 850 tūkst. litų.

Istorinė Kauno vieta, kurioje tarpukariu įvyko pirmoji Lietuvoje dainų šventė, į miklaus verslininko rankas pateko vadinamojo laukinio privatizavimo laikais. Tai buvo atlikta pagal paprastą schemą. 1991 m. savivaldybė įsteigė įmonę „Vytauto parkas“. Po metų ji buvo privatizuota. Naujieji šeimininkai už investicinius čekius įsigijo ne tik atrakcionų parko, bet ir Dainų slėnio įrenginius. Redakcijos žiniomis, čekius pavertus litais, verslininkams šis turtas kainavo apie tūkstantį litų.

Neoficialiais duomenimis, neseniai iš miesto valdžios už Dainų slėnį buvo prašoma 2 mln. litų.

„R.Šidlauskui iš karto pasakiau – nesitikėk uždirbti iš Dainų slėnio“, – „Kauno dienai“ sakė miesto meras Andrius Kupčinskas ir neneigė, kad verslininkas Dainų slėnį vertina kaip aukso maišą.

Verslininkas neskuba

R.Šidlausko vadovaujamam „Vytauto parkui“ žemė nepriklauso – ji tebėra valstybės, tačiau, norint susigrąžinti Dainų slėnį, reikia išpirkti vadinamuosius įrenginius – suoliukus, asfaltuotą dangą, turėklus, suklypusius menkaverčius pastatus ir kitokius menkaverčius objektus. Derybos dėl įrenginių išpirkimo trunka nuo 2008 m., o rezultatų kol kas nėra.

43 metų R.Šidlauskas teigė niekur neskubantis. „Viskas kaip buvo, taip ir yra. Su miestu tvarkingai dalijamės slėniu. Netrukus bus renginys, jaunimas tvarkosi“, – „Kauno dienai“ kalbėjo kaunietis.

Paklaustas, ar tiesa, kad už Dainų slėnį jis iš savivaldybės prašo 2 mln. litų, R. Šidlauskas vengė tiesaus atsakymo. „Miestas turi tą patį, ką ir turėjo, ir niekas čia nesikeičia. Mes tiesiog geranoriškai bendraujame. O laikas, aš manau, viską sudėlios“, – tepasakė verslininkas.

Sudomino pareigūnus

„Kauno dienos“ duomenimis, dėl R.Šidlausko veiklos Valstybinė mokesčių inspekcija atliko tyrimą.

Būdinga aplinkybė: iš parduodamų sklypų šis verslininkas sugeba išspausti neįtikimai dideles pinigų sumas.

Apytiksliais duomenimis, R.Šidlauskui ir jo artimiesiems vien įvairiose Kauno ir rajono vietose priklauso apie 13 žemės sklypų. Taip pat užsimenama, kad nemažai nekilnojamojo turto jis prieš keletą metų valdė Druskininkuose. Šis skaičius nėra pastovus, nes vieni sklypai parduodami, kiti įsigyjami, išmainomi arba dovanojami artimiesiems.

Kaip aiškėja, dovanojimo aktai šiuose sandoriuose yra ypač svarbūs, bandant išspausti iš žemės maksimalią naudą.

Apsukrūs prekiautojai dovanojimus neretai naudoja tam, kad jų veikla nebūtų traktuojama kaip verslas, taip pat, kad galėtų pasinaudoti mokesčių lengvatomis.

„Auksinis“ automobilis

Vertingą sandorį R.Šidlauskas atliko su Kauno rajone Žemaitkiemio kaime esančiu 6 ha sklypu.

Šį sklypą Ričardas Šidlauskas įsigijo iš Raimondo Šidlausko, išmainydamas jį į automobilį „VW Passat“, kurio kaina šalių susitarimu buvo įvertinta 5 tūkst. litų.

Sandoriu susidomėjusiems pareigūnams Ričardas Šidlauskas tvirtino, kad planuoja tapti ūkininku. 2004 m. jis baigė Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakultete ūkininkavimo pradmenų mokymo programą.

Netrukus už automobilį įsigytas sklypas buvo parduotas už 3 mln. 30 tūkst. litų.

Ūkininkauti šiame sklype neva planavęs prekiautojas aiškino, kad atsisakyti tokių planų privertė lėšų stoka.

Paneigė rinkos logiką?

Specialistų skaičiavimais, Žemaitkiemio kaime parduoto sklypo rinkos vertė 2004 m. buvo 177 tūkst. litų. Išeitų, kad išmanus prekiautojas, Dainų slėnio valdovas, žemę sugebėjo parduoti 17 kartų brangiau nei rinkos kaina.

Sklypą už didžiulę kainą nusipirkusios bendrovės „Hegelman transporte“ direktorius Tomas Jurgelevičius „Kauno dienai“ aiškino, kad tuo metu tokia buvusi rinkos kaina. Be to, buvo neabejojama, kad pavyks pakeisti sklypo paskirtį, leidžiančią plėtoti komercinę veiklą.

„Sklypas yra prie autostrados, šalia “Senukų„ logistikos centro. Logistikos požiūriu labai dėkinga vieta. Žemę pirkome savo įmonei, bet kol kas šioje teritorijoje nieko nedarome. Planuojame kažką statyti – logistikos objektus, savo biurą“, – sakė T. Jurgelevičius.

Įtariama, kad už transporto bendrovei parduotą sklypą Ričardas Šidlauskas nesumokėjo 308 tūkst. litų įvairių mokesčių.

Keičia sklypų paskirtį

2004 m. pabaigoje R.Šidlauskas pardavė du sklypus, esančius Kauno rajone Pagirių kaime. Už 1,4 ha komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti tinkamą sklypą viena bendrovė verslininkui sumokėjo 664 tūkst. litų, už kitą panašaus dydžio ir tokios pat paskirties valdą kita bendrovė – 674 tūks. litų.

2000–2003 m. R.Šidlauskas įvairiose Kauno rajono vietose įsigijo ir pardavė dar 5 sklypus. Nuo 2004 iki 2005 m. pabaigos įsigijo dešimt įvairios paskirties žemės sklypų ir pastatų.

Dauguma parduodamų sklypų iš pradžių buvo žemės ūkio paskirties, prieš parduodant paskirtis pakeista į žemę statyboms arba komercinės paskirties veiklai, kai kurie plotai padalyti į gerokai smulkesnius sklypus.

Tyrimą atlikusiems Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnams R.Šidlauskas teigė, esą jis nevykdė verslo požymių turinčios individualios veiklos, o prireikus pinigų pardavė mamos dovanotus žemės sklypus.

Gresia baudos

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Gintautas Muznikas, paklaustas, kokius pažeidimus dažniausiai nustato mokesčių inspekcija tirdama asmenų sandorius dėl nekilnojamojo turto, pabrėžė, kad neretai vengiama įregistruoti individualios veiklos.

„Tokiu būdu siekiama nemokėti visos įstatymuose nustatytos mokesčių sumos, sumažinti turto pirkimo-pardavimo kainas. Taip pat, tikintis gauti mokestinės naudos, sudaromos turto dovanojimo sutartys tarp giminystės ryšiais susijusių asmenų. Dovanojimai įforminami tam, kad būtų įteisinta tokia turto kaina, kad, vėliau šį turtą parduodant, būtų galima parodyti kuo mažesnį skirtumą tarp jo įsigijimo ir pardavimo kainų“, – sakė G.Muznikas. Jis teigė, negalintis komentuoti konkrečių atvejų, nes tokios informacijos mokesčių inspekcija neviešina.

„Kauno dienos“ duomenimis, už 850 tūkst. litų nuslėptų mokesčių R.Šidlauskui gresia 425 tūkst. litų bauda ir delspinigiai.

Derybos – be rezultatų

2008 m. buvo paskelbta, kad Kauno valdžia su R.Šidlausko vadovaujama bendrove „Vytauto parkas“ aktyviai derasi dėl galimybės susigrąžinti Kauno dainų slėnį.

Vis dėlto iki šiol jokių apčiuopiamų rezultatų nepasiekta. Anot Kauno miesto savivaldybės kultūros skyriaus vedėjo Sigito Šliažo, situacija – visiškai neaiški.

„Buvo priimta sprendimų perimti slėnį visuomenės poreikiams, buvo įvairios darbo grupės, bet tie dalykai nelabai pasistūmėjo. Birželio 2 d. Kaune vyks dainų šventė. Ji planuojama Dainų slėnyje. Teisinių problemų yra, tačiau galime guostis bent tuo, kad bendrovė “Vytauto parkas„ netrukdo, kad čia vyktų miestui svarbūs renginiai“, – kalbėjo S.Šliažas.

Liko miško teritorija

Ieškant išsamesnės informacijos apie su verslininkais vykstančias derybas dėl slėnio, Kultūros skyriaus vedėjas patarė kreiptis į savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją Dainių Skilandį. Šis valdininkas negalėjo nieko pasakyti.

Negalintis suteikti jokios informacijos teigė ir savivaldybės Turto skyriaus vedėjas Antanas Slušnys.

Gali būti, kad Dainų slėnio iš rankų nepaleidžiantys asmenys tikėjosi, jog bus įvykdyti planai padalyti Ąžuolyną į keletą teritorijų. Tokių būdu Dainų slėnis galėjo netekti miško teritorijos statuso, tuomet čia atsirastų galimybės pradėti statybas.

„Aplinkos apsaugos ministrui Gediminui Kazlauskui akcentavome, kad Dainų slėnis turi išsaugoti miško statusą ir negali būti atskirtas nuo Ąžuolyno. Kai verslininkai suprato, kad slėnio atskyrimo planas nepavyks, prašneko apie galimas kompensacijas už Dainų slėnio įrangą – suoliukus, asfaltą ir pan. Tuomet R.Šidlauskui ir pasakiau, kad neplanuotų iš to uždirbti“, – teigė meras A.Kupčinskas.

Skundžiasi visuomenė

Privatizavimas Vytauto parkui tapo skaudžia žaizda, dėl kurios viena gražiausių Kauno vietų merdi. Tai atsiskleidžia ir „Kauno dienai“ rašytame Žaliakalnio gyventojų laiške. Jame išsakyti ne tik Ąžuolyno likimu susirūpinusių žmonių pastebėjimai, bet ir pateiktos nuotraukos, kurios atskleidžia čia viešpataujančią netvarką: apgriuvę, valkatų pašiūres primanantys laikini pastatai, suklypusios tvoros, šiukšlių krūvos, sulaužti suolai, daugybę metų neatnaujintų atrakcionų liekanos.

„Vytauto parkas, patekęs į neatsakingų savininkų rankas, yra nuniokotas. Internete skelbiami pažadai, kad parke kažkas bus tvarkoma, tačiau jokių darbų nematyti. Savininkų paskelbta parko tvarkymo programa yra primityvi ir aiškiai rodo, kad nėra tinkamos parko tvarkymo vizijos. Kauno miesto savivaldybės administracijai tenka didelė atsakomybė už susidariusią padėtį. Ši padėtis yra nedelsiant taisytina“, – teigiama Žaliakalnio gyventojų laiške.