Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas kreipėsi į šalies Premjerą, Seimo pirmininkę, ragindamas valstybės institucijas, savivaldybes, valstybės įmones atsisakyti pirkti paslaugas iš tų tiekėjų, kurie moka minimalų atlyginimą savo darbuotojams. Meras siūlo inicijuoti viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus, kurie sudarytų sąlygas viešus konkursus laiminčių įmonių darbuotojams gauti teisingą apmokėjimą už darbą bei mažinti didėjančią pajamų nelygybę, kai per viešuosius pirkimus viešosios lėšos atitenka įmonėms, mokančioms minimalų atlyginimą darbuotojams. Tokią praktiką Vilniaus miesto savivaldybė taiko jau nuo 2011 metų.

„Bendra viešųjų pirkimų Lietuvoje vertė pernai buvo apie 12 milijardų litų. Valstybės institucijos, valstybinės įmonės, savivaldybės turi atsisakyti pirkti paslaugas iš tų, kurie moka minimalią algą ir nuvertina žmogaus darbą. Tos įmonės, kurios dalyvauja viešuosiuose konkursuose ir konkuruoja mokėdamos minimalius atlyginimus ar „vokeliuose“, formuoja nelegalią darbo rinką ir kurią didelį šešėlį ekonomikoje. Emigruoja specialistai, daugėja nekokybiškų darbų ir paslaugų, verslas traukiasi į šešėlį, didėja žmonių, gaunančių socialines išmokas skaičius“, - sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Vilniaus miesto savivaldybėje pirmoji pradėjo taikyti praktiką, kai tiekėjai viešųjų pirkimų sutartyse įsipareigoja darbuotojams, vykdantiems pirkimo sutartį, mokėti ne mažesnį kaip 90 procentų darbo užmokestį, kurį nurodo Statistikos departamentas pagal paskutinius oficialius duomenis konkrečioms ekonominės veiklos sritims Vilniaus mieste. Per šį laikotarpį jau sudaryta 640 sutarčių su tiekėjais, kurių vertė 235 mln. Lt.

Europos komisija šią savivaldybės iniciatyvą įvertino kaip teigiamą ir geros praktikos pavyzdį, su ja buvo supažindinti Švedijos, Suomijos ir kitų Baltijos šalių atstovai.