„Šiuo metu tai yra teisininkų kompetencijai priklausantis dalykas. Jie turėtų pateikti išvadas, kaip geriausiai elgtis Vyriausybei, ministerijai šitoje situacijoje. Kol kas jokių galutinių išvadų dar neturiu, dar vyksta diskusijos Vyriausybėje“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Mindaugas Kvietkauskas.

Jis dalyvavo opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos susitikime.

Ministro teigimu, šiuo metu ir Vyriausybėje, ir Kultūros ministerijoje svarstoma, kokiu būdu tinkamai įgyvendinti įstatymo nuostatas dėl Lukiškių aikštės statuso.

Seimas birželio pabaigoje priėmė Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą. Jame  nustatoma, kad Lukiškių aikštė Vilniuje yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su Vyčio monumentu.

Įstatyme įrašyta, kad ji turi būti tvarkoma užtikrinant rimtį bei deramą pagarbą kovotojams ir sukilėliams, o jos naudojimas negali prieštarauti viešajai tvarkai bei gerai moralei.

Įstatymas įsigalioja rugpjūčio 1 dieną.

„Šiuo metu svarstomos įvairios alternatyvos“, – teigė ministras, paklaustas, ar svarstoma galimybė Lukiškių aikštę perimti iš Vilniaus miesto savivaldybės žinios.

Vilniaus miesto savivaldybė žemės panaudos sutartį sudarė 2015 metų gruodį. Sutartis, anot savivaldybės, sudaryta pagal standartines valstybinės žemės panaudos sąlygas 99 metams.

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis yra užsiminęs, kad reikėtų nutraukti šią panaudos sutartį ir Vyriausybei imtis pačiai prižiūrėti aikštę.

Tenka apgailestauti, kad vienoje iš mūsų pagrindinių aikščių situacija pavirto į konfliktą.

Tuo metu kultūros ministras pabrėžė, kad dar būtina sulaukti galutinio teismo sprendimo dėl ankstesnio laisvės kovų įamžinimo Lukiškių aikštėje konkurso, kurį laimėjo projektas „Laisvės kalva“.

Prieš trejus metus kūrybinių dirbtuvių nugalėtoju pripažintas skulptoriaus Andriaus Labašausko kūrinys „Laisvės kalva“, bet dėl to į teismą kreipėsi antrą vietą užėmę „Vyčio“ memorialo autoriai.

Kalbėdamas per susitikimą su liberalais M. Kvietkauskas akcentavo, kad istorinės atminties klausimais būtina siekti kuo didesnio sutarimo.

„Labai reikia tų simbolių, kurie vienytų, ne priešintų. Tenka apgailestauti, kad vienoje iš mūsų pagrindinių aikščių situacija pavirto į konfliktą. Man tikrai nepriimtinas to konflikto skatinimas ir gilinimas“, – sakė ministras.

„Labai svarbu, kad čia atsirastų vienijantis simbolis. Labai sunku pasiekti tokį sprendimą. Manau, kad tai galima pasiekti tik diskusijos būdu“, – kalbėjo jis.

M. Kvietkauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad nors Seimo priimtame įstatyme nurodytas Vytis, kaip Lukiškių aikštės simbolis, neapibrėžta, koks jis turi būti.

„Vyčio forma nėra apibrėžta, ir dabar Vytis yra (aikštėje – BNS), nėra įstatyme pasakyta, kokios formos įamžinimas turi būti“, – tvirtino ministras.

Šiuo metu Lukiškių aikštėje plevėsuoja istorinė vėliava su Vyčiu.

Įstatymą dėl specialaus Lukiškių aikštės statuso parengė valdantieji reaguodami į Vilniaus valdžios sprendimą Lukiškių aikštėje įrengti laikiną paplūdimį. Dalis politikų tvirtina, kad taip parodyta nepagarba laisvės kovos dalyvių atminimui.

Įstatymas parlamente svarstytas ir priimtas skubos tvarka.

Jo kritikai teigia, kad įstatymas skirtas vienai aikštei, jis pažeidžia savivaldos autonomiją, be to, negali būti pritaikytas atgaline data.

Prezidentas Gitanas Nausėda šį įstatymą pasirašė, argumentuodamas siekiu „nesileisti į politines intrigas, kurių netrūksta priešrinkiminiu laikotarpiu, ir to dar labiau neskatinti“.