Ieško iš anksto

Kaip "Vilniaus dieną" informavo Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė, tarnybos duomenų registre balandį buvo 30,3 tūkst. darbo pasiūlymų, iš jų – 20,6 tūkst. naujų. Darbo jėgos paklausa balandį augo 11,6 proc. Kaip įprasta šiuo laikotarpiu, labiausiai – terminuotam darbui. Darbdaviai per balandį registravo 2,4 tūkst. darbo pasiūlymų terminuotam darbui – 23 proc. daugiau nei kovą.

Labiausiai darbo jėgos poreikis augo apgyvendinimo ir maitinimo bei prekybos veiklose, ypač terminuotam darbui. Daugiausia darbo pasiūlymų buvo biurų ir viešbučių valytojams ir kambarinėms, pardavėjams, virėjams. Besiruošdami vasaros sezonui darbdaviai laikiniems darbams pradėjo ieškoti padavėjų, barmenų, pagalbinių virtuvės darbininkų. Šių darbuotojų paklausa balandį išaugo labiausiai. Darbuotojų paieška sezoniniam darbui augo ir gegužę.

"Analizuojant kelerius praėjusius metus, matyti, kad darbdaviai intensyviau laikinam darbui darbuotojų pradeda ieškoti balandį–gegužę, – teigė M.Jankauskienė. – Kiekvienais metais didžiausia laisvų darbo vietų pasiūla sezoniniams darbams yra įregistruojama didžiuosiuose šalies miestuose, pajūryje – Palangoje, Neringoje ir Klaipėdoje, taip pat ir Druskininkuose."

Užimtumo tarnybos atstovės pateiktais duomenimis, kurortuose darbdaviai daugiausia ieško pardavėjų, salės darbuotojų, kasininkų tiek didžiuosiuose prekybos centruose, tiek mažose gatvėse įrengtose prekybos vietose. Tad vasaros sezonu galima įsidarbinti ledų ir vaisvandenių, įvairių suvenyrų pardavėjais, dviračių, riedžių, riedučių nuomos punkto darbuotojais, reikalingi ir kavinių bei restoranų darbuotojai – padavėjai, barmenai, virėjai, pagalbinius darbus galintys atlikti žmonės.

Jeigu darbas nekvalifikuotas ir nereikalingi specifiniai įgūdžiai ar išsilavinimas, dažniausiai siūlomas minimalus darbo užmokestis, o įsidarbinus darbo užmokestis priklauso nuo pasiektų rezultatų.

Tačiau sezoniniai, terminuoti darbai, anot M.Jankauskienės, ne tokie patrauklūs darbo ieškantiesiems nei nuolatinis darbas. Mat sezoninių darbuotojų labiausiai trūksta kurortiniuose miestuose, kur vasarą išaugusio darbuotojų poreikio negali patenkinti vietinė darbo jėga, o prisivilioti darbuotojų iš kitų miestų yra sudėtinga. Tad sezoninius darbus dažniau renkasi moksleiviai ar studentai atostogų metu arba lanksčiu ne visos darbo dienos grafiku.

Pasiūlymų daugėja

Sezoninio darbo pasiūlymų daugėja ir Vilniaus regione. Užimtumo tarnyboje sausį–balandį terminuotam darbui buvo užregistruotos 1 659 laisvos darbo vietos, o tai beveik dvigubai daugiau nei pernai tuo pačiu metu (881). Balandį buvo registruota apie 480 laikinų darbo pasiūlymų.

Dažniausiai laikiniems darbams Vilniaus regione ieškoma darbuotojų paslaugų sektoriuje – pardavėjų, slaugytojų padėjėjų, viešojo maitinimo sektoriuje – padavėjų, pagalbinių virtuvės darbininkų ir virėjų, apgyvendinimo sektoriuje – valytojų ir kambarinių, statybų sektoriuje – pagalbinių statybos darbininkų, apželdinimo srityje – žolės pjovėjų, pagalbinių apželdinimo darbininkų medelių sodinimui, ravėjimui, žemės ūkio sektoriuje – nekvalifikuotų, šiltnamių ir ūkio darbininkų, traktorininkų.

Moksleiviams, pasak M.Jankauskienės, vasaros sezonu daugiausia darbo pasiūlymų yra viešojo maitinimo ir valymo paslaugų sektoriuose. Matoma tendencija, kad daugėja darbo pasiūlymų ir socialinių paslaugų srityje – siūlomi darbai auklėtojams padėjėjams viešosiose įstaigose, stovyklų vadovams ir padėjėjams, socialinių darbuotojų padėjėjams.

Šalies darbdaviai studentams jau pateikė 1 571 darbo pasiūlymą (pernai tuo pačiu metu – 1 906 pasiūlymus), moksleiviams – 253 (188).

Vilniuje vaikams nedaug vietų

Prieš porą savaičių Vilniaus regione buvo skelbiami 33 darbo pasiūlymai nepilnamečiams. Ieškoma pagalbinių darbininkų atliekant tvarkymo, priežiūros darbus miesto gatvėse, apželdinimo darbams, taip pat valytojų, pardavėjų, kambarinių, slaugytojų padėjėjų, padavėjų ir jų padėjėjų.

Dažniausiai sezoniniams darbuotojams siūlomas minimalus darbo užmokestis, o vėliau jis priklauso nuo rezultatų.

Vilniuje moksleiviai vasarą gali tikėtis nekvalifikuoto, nereikalaujančio didelės atsakomybės darbo. Pagrindinė paklausa – ledų pardavėjų, kambarinių, apželdinimo darbininkų, valytojų, slaugytojų padėjėjų, padavėjų padėjėjų, pagalbinio pobūdžio darbai augalininkystės ūkiuose, kavinių, barų, prekybos, pramonės (baldų surinkimo, medienos apdirbimo) sektoriuose.

Taip pat rajonuose ūkininkai planuoja įdarbinti moksleivius pagal paslaugų kvitus pagalbiniams darbams augalininkystės ūkiuose, uogų ir vaisių skynimui, grybų ir uogų perrinkimui. O ir miesto prekybos centrai, nedidelės parduotuvės, kavinės, viešbučiai ieško dirbti moksleivių būtent vasaros sezonui.

Turi daugiau teisių

Kaip rodo ankstesnių metų patirtis, įsidarbinti didesnes galimybes turi 18 metų sulaukę moksleiviai. Nepilnamečių įdarbinimą riboja darbo saugos reikalavimai, mažesnė darbo laiko trukmė, materialinė atsakomybė ir kiti faktoriai – tai, kad darbas įmonėse pamaininis (ledų fabrikai, kepyklos), kavinėse prekiaujama alkoholiu arba reikia gyventi ten, kur dirbama (poilsiavietės).

Lietuvoje nepilnamečiai skirstomi į dvi amžiaus grupes, t. y. paaugliai nuo 16 iki 18 metų ir vaikai (iki 16 metų). Kiekvienai iš šių kategorijų galioja skirtingi įdarbinimo reikalavimai. Tačiau tiek vienu, tiek kitu atveju vadovas privalo sudaryti tinkamas sąlygas jaunuolių sveikatai ir saugai.

Norint pagal sezoninio darbo sutartį įdarbinti vaiką nuo 14 iki 16 metų amžiaus arba nepilnametį, tenka susidurti su daugiau reikalavimų, nei įdarbinant vyresnio amžiaus asmenį. Jei į darbą priimamas vaikas, darbdavys privalo gauti vieno iš tėvų raštišką sutikimą dėl vaiko įsidarbinimo. Taip pat būtina asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduota medicininė pažyma su išvada, kad vaikas ar nepilnametis gali dirbti konkretų darbą.

Nepilnamečiai darbo metu negali ilgai būti karštyje arba šaltyje. Jie negali dirbti su toksinėmis medžiagomis. Pavojingų medžiagų neturėtų būti ir jų darbo vietoje. Taip pat jaunuoliai negali dirbti su pavojingais įrenginiais. Šalia darbo vietos neturėtų būti prietaisų, kuriais kiltų grėsmė susižeisti.

Paaugliai gali dirbti ne daugiau kaip 8 valandas per parą ir ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę. Asmenims iki 18 metų taip pat draudžiama dirbti naktinį bei viršvalandinį darbą, budėti įmonėje ar namuose.

Nepertraukiamasis paros poilsis jauniems asmenims turi būti ne trumpesnis kaip 12 valandų ir apimti laiką nuo 22 valandos iki šeštos valandos. Asmenims iki 18 metų turi būti suteikiamos ne mažiau kaip dvi poilsio dienos per savaitę, o dirbti poilsio ir švenčių dienomis jauni asmenys gali tik gavus jų rašytinį sutikimą.

Skriaudžia ir vaikus

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) patarėja komunikacijai Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė "Vilniaus dieną" informavo, kad pernai buvo nustatyti 45 atvejai, kai nepilnamečiai iki 18 metų dirbo nelegaliai.

Pasak VDI atstovės, dažniausi pasitaikantys pažeidimai – nepilnamečiai iki 16 metų dirba be tėvų sutikimo, nelegaliai, nesudarius sutarčių, nepranešus "Sodrai" apie įdarbinimą, neišmokamas priklausantis atlyginimas. Taip pat pažeidimai dėl darbo laiko: nepilnamečiai dirba ilgesnį laiką, nei nurodyta tabelyje, ar po 22 val.

Bet būna ir sunkesnių pažeidimų. Pavyzdžiui, 2018 m. birželio 29 d. bendro VDI bei VPK 2 policijos komisariato pareigūnų jungtinio operatyvinio patikrinimo metu nustatyti galimai 9 nelegaliai dirbę asmenys, iš kurių 7 – nepilnamečiai. Vienam iš jų tebuvo 13 metų. Šis pasamdytas būrelis Vilniuje griovė statinį, nors draudžiama, kur galimas konstrukcijų griūties pavojus.