Integruoto mokslo, studijų ir verslo slėniui "Santaka" skirta pirmoji ES fondų parama, kuri sudaro daugiau kaip 117 mln. litų. Tai yra didžiausia investicija į mokslo plėtrą Kaune ir viena didžiausių šalyje.

Iš šių lėšų iki kitų metų Kauno technologijos universiteto (KTU) studentų miestelyje, slėnio "Santaka" teritorijoje planuojama pastatyti naują nacionalinį atviros prieigos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) centrą. Jame telksis perspektyvių krypčių – darniosios chemijos, mechatronikos, informacinių ir komunikacinių technologijų, ateities energetikos – mokslo ir studijų potencialas. Apie naujojo centro statybą, investicijas bei mokslo ir verslo bendradarbiavimą kalbame su slėnio "Santaka" direktoriumi docentu dr. Eugenijumi Mačikėnu.

– Didžiausia dalis investicijų telkiasi Vilniuje. Kaip pavyko Kauno mokslininkams atsiriekti vieną tokią paramą?

– Slėnio idėja Lietuvoje brandinama jau seniai, o kadangi "Santaką" įkūrė pagrindinės Kauno aukštosios mokyklos, jis sulaukė didelio palaikymo. Kauno mokslininkus užsienyje garsina jų mokslinių tyrimų rezultatai, jie dalyvauja įvairiausiose programose ir gauna daugiau užsakymų iš pramonės negu kiti šalies universitetai. Tai ir lėmė sprendimą mums skirti gana nemažą finansavimą.

– Kada planuojama pradėti statybos darbus?

– Paramos sutartis projektui vykdyti pasirašyta sausio 7 d. Dabar pradedami konkretūs darbai, kuriems buvo rengtasi iš anksto. Patvirtintas sklypo detalusis planas, pradėjome rengti dokumentus rangovo konkursui. Kai tik turėsime rangovą, pradėsime statybą. Kitų metų pabaigoje turėtume švęsti įkurtuves.

– Kokių sričių įmonės gali tikėtis dalyvauti, dirbti ir uždirbti centro statyboje?

– Projektas susijęs su infrastruktūros plėtra. Tai reiškia, kad turėsime pastatyti nemažą pastatą, kurio plotas sudarys beveik 13 tūkst. kv. m. Pastatą sudarys du korpusai. Vienas skirtas moksliniams tyrimams ir laboratorijų centrui, antrajame įrengsime mokslo ir technologijų parką, parodų, ekspozicijų, konferencijų salę ir kitas patalpas. Uždirbti galės ir baldų, įrangos tiekėjai. Viskas bus perkama skelbiant konkursus pagal viešųjų pirkimų įstatymą. Be jokios abejonės, stengsimės pakviesti kuo daugiau Lietuvos įmonių.

– Kokia finansavimo dalis skirta pastato statybai?

– Bendra projekto vertė – 117,2 mln. litų. Pagrindinė lėšų dalis (86 mln.) skirta įrangai, kita dalis (31 mln. litų) – pastato statybai.

– Pastačius centrą, kokių sričių mokslininkai ir įmonės jame dirbs?

– "Santakos" slėnyje bus atliekami moksliniai tyrimai mechatronikos, darniosios chemijos, informacinių ir komunikacinių technologijų bei ateities energetikos srityse. Tai atviros prieigos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centras, kuriame bendradarbiaus atitinkamų sričių firmos. Bet kuri, kad ir pati mažiausia, įmonė, dirbanti vienoje šių sričių, galės naudotis centro įranga, mokslinių žinių potencialu, studentų paslaugomis.

– Per iškilmingą ceremoniją, kai buvo pasirašyta sutartis dėl paramos, KTU rektorius R.Šiaučiūnas sakė, kad įkūrus centrą bus sprendžiamos įsisenėjusios problemos. Kokios jos yra?

– Viena esminių problemų – įrangos atnaujinimas. Dabar skiriamas finansavimas neleido mums turėti pačios naujausios įrangos. Neseniai vienai mokslinei grupei padėjau užsisakyti modernią įrangą. Tos įrangos gamintojo atstovai, atvykę į Lietuvą, pasakė, kad tokios įrangos Suomijoje jie parduoda po 200 komplektų per metus. Lietuvoje dar nebuvo nė vieno komplekto.

– "Santakos" slėnio steigėjų yra daug ir jie atstovauja skirtingoms sritims. Kaip planuojama pasidalyti slėnio valdymo funkcijas? Ar KTU, Kauno medicinos universitetas, Energetikos institutas, koncernas "Achemos grupė", koncernas "MG Baltic" ir bendrovė "Tiltra Group" yra sutarusios, kas gros pirmuoju smuiku?

– Visi santykiai tarp partnerių numatyti sutartyje, reglamentuoti dokumentais. "Santakos" slėnis yra juridinis vienetas. Įmonės labai domisi galimybėmis atlikti bendrus tyrimus, naudotis mokslinėmis laboratorijomis, bendradarbiauti su mokslininkais. Nemanau, kad gali kilti kokių nors nesusipratimų, nes vyrauja geranoriškumas, dalykiškas požiūris į problemų sprendimą.

– Kokiu būdu įmonės tapo slėnio steigėjos? Pačios parodė iniciatyvą, ar buvo pakviestos?

– Kai kurie verslininkai patys parodė iniciatyvą, o su kitais glaudūs kontaktai universitetus sieja nuo seno. Viena tokių įmonių yra "Achemos grupė". KTU turi cheminės technologijos fakultetą, todėl ši grupė natūraliai atsirado steigėjų sąraše.

"MG Baltic" turėjo interesą, nes dirba ir informacinių technologijų srityje. "Kauno tiltai" tikriausiai siekia pasinaudoti slėnio teikiamomis galimybėmis – turėsime mobiliąją kelių tyrimų laboratoriją, kuri yra pakankamai brangi.

– Ar kitos įmonės turėjo tokias pačias galimybes tapti slėnio steigėjomis?

– Buvo konsultuojamasi su labai daug įmonių, sudaryta apie 150 ketinimo protokolų su verslo įmonėmis dėl bendradarbiavimo. Kaip administratorius galiu pasakyti, kad didžiulis steigėjų skaičius sudarytų komplikacijų priimant sprendimus.

– Tai bus centras, atviras ne tik Lietuvos, bet ir užsienio mokslininkams. Ar nenutekės į užsienį mūsų sukurti laimėjimai?

– Tikrai ne. Mokslinės grupės, kurios atlieka tyrimus ir kontaktuoja su užsieniečiais, žino situaciją, o interesai bus saugomi tarpusavyje suderintose bendradarbiavimo sutartyse.

– Ar jau žinoma, kokie užsienio mokslininkai dirbs centre?

– Šiuo metu nežinome. Bet greičiausiai tie mokslininkai, su kuriais šiuo metu KTU mokslininkai dirba bendruose projektuose.

– Tai bus tik ES šalių mokslininkai?

– Tai bus ir ES, ir kitų šalių mokslininkai. Laukiama bet kuri mokslo grupė. Pavyzdžiui, pakankamai aktyviai Lietuvoje atliekamais moksliniais tyrimais domisi Pietų Korėjos mokslininkai. Jie netgi planuoja investuoti.

– Ar galima tikėtis, kad naujasis centras sustabdys protų nutekėjimą, turint omenyje, kad dalis gabiausių studentų išvyksta studijuoti į užsienio universitetus, kuriuose laboratorijos yra modernesnės?

– Taip. Centras padės jauniems mokslininkams visiškai įgyvendinti užsibrėžtas mokslinių tyrimų idėjas ir jas realizuoti su įmonėmis. Nereikės ieškoti pagalbos užsienio šalių laboratorijose, norint realizuoti mokslinį darbą arba naują idėją.

– Kiek darbo vietų bus sukurta naujajame centre?

– Apie 200 darbo vietų moksliniams darbuotojams ir dar apie 100 vietų centre įsikūrusių firmų darbuotojams bei aptarnaujančiajam personalui. Be to, laboratorijose po paskaitų dirbs iki 400 studentų.