Moksleivių noras mokytis ir ruoštis brandos egzaminams menkėja. Taip teigia brandos egzaminų sesiją stebintys mokytojai. Tiesa, sukčiavimo atvejų pasitaiko mažiau, bet prie to prisideda ir vis griežtėjanti kontrolė.

Mobilųjį palikite namie

Jau įvyko septyni iš trylikos valstybinių brandos egzaminų, keturi iš devynių mokyklinių egzaminų. Taip pat visi dešimtokų privalomieji pasiekimų patikrinimai, kaip teigė Nacionalinio egzaminų centro (NEC) direktorius dr. Saulius Zybartas.

Pasak jo, iš turimų duomenų galima teigti, kad visi iki šiol vykdyti egzaminai praėjo gana sklandžiai. Rimtesnių nesusipratimų neužfiksuota. "Kaip ir kasmet pasitaikę smulkesni pavieniai atvejai, kaip pamirštas dokumentas, sunegalavimas per egzaminą, išspręsti darbo tvarka mokinių naudai padedant mokyklų ir savivaldybių administracijoms, – sakė NEC direktorius.

Įsinešęs mobilųjį telefoną, kaip visada, kandidatas iš egzamino pašalinamas. „Deja, tokių atvejų pasitaikė ir šiemet, tačiau plačiau jų nenorėčiau komentuoti“, – trumpai atsakė dr. S.Zybartas.

Griežtai tikrinami atėjusių egzaminų laikyti abiturientų asmens dokumentai, taip pat įsitikinama, kad asmuo užimtų jam iš anksto skirtą vietą. Ką leidžiama turėti per egzaminą, NEC direktoriaus teigimu, išdėstyta dalykų egzamino vykdymo instrukcijose. Po egzamino galima išsinešti užduoties sąsiuvinį, kuris yra ir juodraštis, kad moksleivis galėtų su draugais ir mokytojais pasitarti, įsivertinti savo galimus rezultatus.

Pasak jo, mobiliojo telefono į egzamino patalpą nerekomenduojama neštis net išjungto. „Yra buvę atvejų, kai suveikė žadintuvo funkcija, ir kandidatui egzaminas buvo baigtas“, – sakė pašnekovas.

Sukčiavimo atvejų nepasitaikė

Dr. S.Zybartas džiaugėsi, kad sukčiavimo atvejų, kaip bandymas prekiauti egzaminų užduotimis internete, pastaruoju metu nebuvo.

„Vadinasi, žmonės suvokia tokio elgesio padarinius. Už šios valstybės paslapties paviešinimą gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Už sukčiavimą taip pat numatyta baudžiamoji atsakomybė“, – sakė NEC direktorius.

Jis pridūrė, kad kandidatai su Egzaminų organizavimo tvarkos aprašu supažindinami pasirašytinai. Už bandymą pasinaudoti pašaline pagalba, nesąžiningą elgesį ar trukdymą per egzaminą asmuo yra šalinamas iš egzamino, jo darbas nevertinamas, o laikyti tą patį egzaminą jis gali tik po metų. Analogiškos priemonės, pasak dr. S.Zybarto, būtų taikomos ir tuomet, jei faktas būtų nustatytas jau po egzamino.

Sunkus – neapsiskaičiusiems

Simono Daukanto gimnazijos abiturientė Ema Čielytė pasakojo, kad neteko girdėti apie bandymus nusirašyti, naudotis neleistina įranga. Esą bent jau jų mokykloje egzaminai vyko sklandžiai.

„Išties buvo draugiška ir šilta atmosfera. Egzaminų prižiūrėtojai labai malonūs, padeda nusiraminti, atsipalaiduoti prieš egzaminą. O mobiliųjų ir nesinešėm. Kai visą laiką buvome gąsdinami, kaip griežtai būsime stebimi, negalėsime net pajudėti, tai geriau jaustis ramiai“, – sakė E.Čielytė.

Abiturientų pasipiktinimą sukėlė šiųmečio valstybinio lietuvių kalbos egzamino teksto suvokimo užduotis. Esą ji buvo per sunki. Girdėjusi daug skundų ir skaičiusi daug piktų komentarų šia tema sakė ir Ema.

„Daug tokių komentarų buvo skirta autoriui Valdui Kukului. Na, tekstas nelabai apsiskaičiusiems abiturientams buvo nesuprantamas ir labai neaiškus“, – taip ji įvertino šią egzamino dalį ir pridūrė, kad apskritai vertinant jai egzaminas buvo lengvesnis, nei tikėjosi.

Vertindami anglų kalbos egzaminą abiturientai piktinosi, esą pačioje lengviausioje – klausymo užduotyje – nebuvo aiškiai girdėti tariamas skaičius – 140 ar 114. Dar vienas kabliukas – daugelis nesuprato rašinio temos. „Pusė Lietuvos nežinojo, ką reiškia žodis “volunteering„ (savanoriavimas – angl.) ir blogai parašė rašinį“, – čia jau abiturientų nežinojimu stebėjosi pašnekovė. Jos nuomone, anglų egzaminas buvo tikrai nesunkus.

Daugiausia ruoštis reikia birželio 13-ąją vyksiančiam istorijos egzaminui. Tuo įsitikinusi ne tik E.Čielytė, bet ir daugelis jos draugų. Šiandien mergina pradeda rimtai jam ruoštis – užsirašė į istorijos mokytojo vedamus intensyvius – septynios valandos per dieną – penkių dienų kursus. „Mokytojas, pas kurį mokausi istorijos papildomai, rengia metų kartojimo ciklą “Paskutinė minutė„. Per tas septynias valandas vyksta ir pertraukėlės, visi atsineša užkąsti, atsigerti ir mokomės“, – vakar dienraščiui pasakojo su nerimu istorijos egzamino laukianti Ema.

Mokiniai tingi ir bukėja

Mokytis reikia visus dvylika metų, kuriuos praleidžiate mokykloje, kaip dažnai sako mūsų mokytojai. Visi žinome, kad realybė dažnai būna kitokia, esą užteks ir paskutinių dienų iki egzamino. Tačiau metams bėgant, akivaizdu, susiduriama su dar didesne problema – mokiniai kuo toliau, tuo mažiau kreipia dėmesio mokslams.

Paprašyta įvertinti mokinių ruošimąsi brandos egzaminams, Naujininkų vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Ilona Avižienienė neslėpė: menkėja moksleivių noras mokytis ir ruoštis egzaminams. „Galiu vertinti tik pagal savo mokyklos kontingentą, nors kai pabendrauji su kolegėmis iš kitų mokyklų, gimnazijų, situacija ta pati. Pastebima bukėjimo tendencija“, – sakė pašnekovė.

Pasak jos, mokiniai mažai skaito, neturi iškalbos, negali suregzti normalių sakinių, neturi savo aiškios nuomonės ir pozicijos. Be abejonės, mokytoja kalbėdama vertino ne visumą, o daugumą, nes juk yra ir labai protingų, ir gerai besimokančių. Klausimas, kas lemia šią tendenciją? Įtakos, pasak mokytojos, turi visa aplinka, vertybės. Kokios jos yra, tuo jauni žmonės ir gyvena. „Jie ima tai, kas peršama. O literatūra... Mes taip ir pasijuokiame, kad su savo tais donelaičiais ir maironiais esame kaip atgyvenos. Kaip sakė vienas mokinys: pagyvenę žmonės, kai neturėjo jokių kitų vertybių, tai ir gyveno knygomis, – juokėsi pašnekovė. – Tokia jų pozicija.“

Mokytojos teigimu, ko nors iš mokinių reikalaujant jie labai pyksta, esą jiems to nereikia, ko iš jų nori. Kartais jai tenka išgirsti ir tokią nuomonę, kad duonos nei iš literatūros, nei iš kalbos jie nevalgys, tai koks skirtumas, kad rašo netaisyklingai. „Jiems atrodo, kad būti beraščiu yra normalu, esą na ir kas, kad jis klaidų daro. Tikrai nedaugelis supranta, kad reikia būti raštingam, išprususiam, kad skaityti reikia ne tik “Žmonių„ žurnalą. Didžioji dauguma gyvena paviršiumi“, – nusivylimo neslėpė lietuvių kalbos mokytoja.

Keisčiausia jai, kad mokiniai dažnai neturi savo tvirtos nuomonės. Tai atsiskleidžia per įskaitas, kuriose temos – apie kalbą, literatūrą ir kultūrą.

„Atsakinėja, o neturi argumentų, neturi kuo remtis, nes nėra nieko pasiskaitęs. Yra daugybė straipsnių, literatūros, o vaikai dažnai perskaito vieną tekstą ir juo bando remtis. Jie paprasčiausiai tingi“, – sakė I.Avižienienė.