Vilniaus meras Valdas Benkunskas teigė, kad sutartis su rangove dar nepasirašyta, o ją pasirašius bus pradėti darbai, kurie, planuojama, truks ketverius metus. 

„Nacionalinės koncertų salės projektas yra unikalus savo architektūra, projekto valdymu, kokybiniais rodikliais, todėl ir jo rangovo atrankai buvo skirtas ypatingas dėmesys. (...) Salė užpildys didelę spragą kultūros sektoriuje – joje galės koncertuoti garsiausi pasaulio orkestrai ir kolektyvai. Taip Vilnius taps dar konkurencingesniu kultūros ir meno kontekste“, – pranešime teigė V. Benkunskas.

23,8 tūkst. kv. metrų ploto A++ energetinio naudingumo klasės Nacionalinė koncertų salė bus statoma pagal Ispanijos bendrovės „Arquivio architects“ ir lietuvių bendrovės „Cloud architektai“ projektą. Joje bus keturios salės: didžiojoje tilps iki 1,6 tūkst. žmonių, mažojoje – iki 0,9 tūkst. Pastate taip pat bus konferencijų ir repeticijų salės.

Pasak pranešimo, viename didžiausių Lietuvoje rangovo konkursų dalyvavo didieji rinkos žaidėjai, o „Gilesta“ pasiūlė mažiausią kainą bei pateikė papildomas garantijas.

Tai buvo jau antras Nacionalinės koncertų salės rangos konkursas. Pirmą kartą jis skelbtas 2022 metų spalį, tačiau buvo nutrauktas gavus daug tiekėjų klausimų, be to, atlikus akustinius bandymus tapo aišku, kokius sprendinius reikia koreguoti ir tikslinti.

Nacionalinės koncertų salės statybą finansuos Kultūros ministerija, Vilniaus savivaldybė ir Vyriausybė. Jos bus įstaigos dalininkės.

Koncertų salė bus statoma buvusių Profsąjungų rūmų ant Tauro kalno vietoje – socialistinio istorizmo stiliaus Respublikiniai profsąjungų kultūros rūmai duris atvėrė 1963 metais ir buvo nugriauti 2019 metų pabaigoje.