Žalos niekas nekompensuos, mat pralaimėtojai neturi jokio turto. Jų gretose šmėžuoja ir sporto pasaulyje labai prieštaringai vertinamas Vitalijus Vasiliauskas.

Melo kojos trumpos

Lietuvos apeliacinis teismas liepos 5 d. galutinai nusprendė, kad Vilniaus miesto savivaldybė buvo teisi, antrą kartą pašalinusi UAB "Vilniaus nacionalinis stadionas" iš Daugiafunkcio komplekso statybų konkurso. Vilnius pagaliau gavo galimybę pasirašyti sutartį su konkursą laimėjusia "Axis Industries" ir pradėti ruoštis statyboms. Tiesa, jos vilniečiams kainuos gerokai brangiau. Mat anksčiau, kai projektui buvo suplanuota 33,5 mln. eurų ES parama, iš sostinės biudžeto ketinta skirti apie 3 mln. eurų, o kai ES parama nuplaukė, teks atseikėti apie 50 mln. eurų.

ES parama nuplaukė dėl užsitęsusių procedūrų, nes iš konkurso pašalinta bendrovė "Vilniaus nacionalinis stadionas" kaišiojo pagalius šiam projektui nepagrįstais skundais ir melagingų duomenų teikimu. Bent tris melo epizodus įvardijo ir teismas. Tačiau klausiamas, ar savivaldybė neketina reikalauti kompensuoti žalos, Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis tik ranka numojo: "Ką iš jų paimsi – tik laiką sugaištume, ta bendrovė neturi jokio turto."

G. Bartuškos / ELTOS nuotr.

Iš tiesų "Vilniaus nacionalinio stadiono" atkaklus siekis dalyvauti sporto komplekso statybų konkurse afera pakvipo jau tuomet, kai paraišką teikusi Kauno "KDS grupė", susidūrusi su finansiniais sunkumais, pardavė "Vilniaus nacionalinio stadiono" akcijas. Naujieji akcininkai UAB "Naudos virsmas" ir UAB "Nacionalinio stadiono operatorius" įrodinėjo, kad remiasi Lenkijos statybų milžinės "Budimex" pajėgumais, nors lenkai atsisakė dalyvauti projekte dar 2017 m. vasarą, kol dar nebuvo pateikti preliminarūs pretendentų pasiūlymai.

Melą Vilniaus apygardos teismas demaskavo šių metų balandį, pripažinęs, kad "Vilniaus nacionalinio stadiono" pasiūlymas atmestas pagrįstai, ir priteisęs iš bendrovės savivaldybei 8 tūkst. eurų teisinėms išlaidoms kompensuoti. Tačiau bendrovė su pralaimėjimu nesusitaikė ir teikė apeliacinį skundą, kuris taip pat buvo atmestas.

Akcijos areštuotos

Pernai gruodį "Vilniaus nacionalinis stadionas" apskritai "pakibo": bankrutuojančios "KDS grupės" bankroto administratorius Vilniaus apylinkės teisme pateikė ieškinį naujiesiems bendrovės akcininkams dėl galimai neteisėto akcijų įsigijimo. Teismas gruodžio 17 d. pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, o tai reiškia, kad bendrovėms "Naudos virsmas" ir "Nacionalinio stadiono operatorius" draudžiama perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bendrovės "Vilniaus nacionalinis stadionas" akcijas. Draudimas tęsis, kol įsiteisės teismo sprendimas, ar pripažinti akcijų pirkimo–pardavimo sandorius negaliojančiais ir taikyti restituciją.

50 mln. eurų – tiek vilniečiams, o gal ir visos Lietuvos žmonėms gali kainuoti nacionalinio stadiono statybos negavus ES paramos.

"KDS grupės" bankroto administratoriaus UAB "Klaipėdos administratoriai" direktorius Tomas Malinauskas "Vilniaus dienai" teigė, jog teismo prašoma panaikinti akcijų pardavimo sandorį tarp "KDS grupės" ir fizinio asmens A.Š., kuris įsigijo jas ne už rinkos kainą, o už 2 500 eurų, taip pat įpareigoti tarpininką A.Š. grąžinti viską, ką yra gavęs iš bendrovių "Nacionalinio stadiono operatorius" ir "Naudos virsmas" už bendrovės "Vilniaus nacionalinis stadionas" akcijų perleidimą.

Teismo posėdis šioje byloje numatytas rugpjūčio pabaigoje.

Taigi, bendrovė, pretendavusi už beveik 80 mln. eurų statyti nacionalinį stadioną su daugybe papildomų sporto ir laisvalaikio objektų, neturi net aiškaus šeimininko. Kokiu turtu ji gali disponuoti, taip pat neaišku, mat už 2018 m. "Vilniaus nacionalinis stadionas" Registrų centrui finansinės ataskaitos nepateikė, o 2017 m. fiksuotas 269 eurų nuostolis. Kyla klausimai, iš kokių lėšų buvo samdomi advokatai, teikę ambicingus skundus ir ar tas mistinis finansų šaltinis staiga neišseks, kai teks atlyginti tūkstančius eurų savivaldybei, kuriuos ji išleido bylinėjimuisi.

Kaltina savivaldybę

Bendrovės "Vilniaus nacionalinis stadionas" vadovas ir vienintelis darbuotojas Renatas Načajus pakomentuoti situaciją ir atsakyti į keletą "Vilniaus dienos" klausimų sutiko tik raštu, per samdomą viešųjų ryšių įmonę.

"Mūsų nuomone, statybų kainos išaugimas yra neteisėtas. Ir kaip galima prisiteisti tai, ko nepraradai?" – stebėjosi R.Načajus, priminęs viešus Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus komentarus, kad savivaldybė nieko neprarado, kadangi ES pinigai buvo perskirstyti kitiems savivaldybės projektams, o sutaupytos jų lėšos bus skirtos Daugiafunkciam kompleksui.

"Bet koks projekto pabrangimas – neteisėti valdininkų veiksmai bei konkurencijos eliminavimo pasekmė, – tvirtino "Vilniaus nacionalinio stadiono" vadovas. – Taip pat akivaizdu, kad "Axis Industries" pateiktas pasiūlymas neatitiko konkurso sąlygų, o likus vieninteliam dalyviui projekto kainos kėlimas tikrai bus, nes savivaldybė įvarė save į kampą, turėdama tik vieną tiekėją. Arba tiesiog didesnė projekto kaina yra naudinga korumpuotiems valdininkams ir politikams. Vilniaus miesto tarybos nariai tikrai nežino visų konkurso detalių, o atsakingi valdininkai manipuliuoja informacija."

Žalą dėl užsitęsusių teismų, jo manymu, taip pat padarė savivaldybė: "Savivaldybė ir kitos institucijos, kurios delegavo savo tarnautojus į konkurso komisiją. Nekompetentingi, be tokių didelių ir svarbių projektų patirties, galimai korumpuoti ir arogantiški valdininkai nesugebėjo įvertinti situacijos ir pasiūlymų iš esmės, nesugebėjo suvaldyti situacijos, o tai privedė prie teismų karuselės. Primename, kad pirmąjį teismų maratoną, kuris tęsėsi visus metus, savivaldybė ir Kūno kultūros ir sporto departamentas pralaimėjo, taigi atsakomybė krenta ant konkurso organizatorių pečių."

Rokiruotės bendrovėje

Klausimus apie pačios bendrovės "Vilniaus nacionalinis stadionas" finansus, akcijų areštą ir kas apmokės teismų išlaidas, R.Načajus praleido arba neturėjo ką komentuoti. Ar galėtų būti, kad Registrų centrui finansinė ataskaita už 2018 m. iki šiol nepateikta dėl aplaidumo? Mat direktorius leido suprasti, kad brangina reputaciją.

"Bendrovė "Vilniaus nacionalinis stadionas" buvo sukurta specialiai šiam konkursui. Akcijas įsigijome teisėtai iš jas pardavusio asmens, kitokios interpretacijos – tai mūsų reputacijos menkinimas", – akcentavo R.Načajus, komentuodamas bylą dėl galimai neteisėto akcijų įsigijimo, kurioje atsakovas yra jo paties 2017 m. rugsėjo 18 d. įsteigta bei kontroliuojama bendrovė "Nacionalinio stadiono operatorius".

Registrų centro duomenys rodo, kad R.Načajų 2017 m. spalio 16 d. bendrovės "Vilniaus nacionalinis stadionas" direktoriumi paskyrė tuo metu buvęs vienintelis akcininkas A.Š. (tarpininkas – red. past.)

O praėjus 2 savaitėms atsirado pranešimas apie bendrovės akcininkų skaičiaus pasikeitimą. Jais tapo po 1 darbuotoją turinčios bendrovės "Nacionalinio stadiono operatorius" ir "Naudos virsmas", abu akcininkai pasidalijo po 50 proc. akcijų.

Pernai "Nacionalinio stadiono operatoriaus" akcijas R.Načajus pasidalijo su iš Lietuvos olimpinio fondo vadovo pareigų šalių susitarimu atleistu V.Vasiliausku. Panašu, kad jau nuo vasario jis tapo 50 proc. akcijų savininku, bet Registrų centrui apie akcininkų skaičiaus pasikeitimą pranešta tik po pusmečio. Tuomet buvo pakeistas ir bendrovės registracijos adresas – iš Subačiaus g. į Krivių g., kur gyvena V.Vasiliauskas. O lapkričio 5 d. jis iš R.Načajaus perėmė ir bendrovės vadovo pareigas. V.Vasiliauskui buvo nustatytas visos darbo dienos darbo laikas ir 400 eurų atlyginimas.

Sporto pasaulyje V.Vasiliauskas ne naujokas – iki 2004 m. buvo Vilniaus koncertų ir sporto rūmų direktorius, paskui vadovavo "Siemens" arenai ir "Cido" arenai" Panevėžyje, 4 metus dirbo vadybininku Škotijos futbolo klube "Heart", kuris priklausė skandalingajam buvusiam bankininkui V.Romanovui. V.Vasiliauskas keletą mėnesių vadovavo net ir legendiniam Kauno "Žalgirio" krepšinio klubui.

Kokie keliai atvedė sporto vadybininką į statybomis užsiimti ketinančią bendrovę, sužinoti nepavyko. V.Vasiliauskas nenori atsakinėti į jokius klausimus – telefoną atmeta, į žinutes neatsako. Neatsiliepė net paprašius perduoti kontaktus jo verslo partnerio R.Načajaus.

Pagarsėjo konfliktais

Iki šiol nėra aišku, dėl ko V.Vasiliauskas buvo paprašytas palikti Lietuvos olimpinį fondą. Bet nuo to laiko vyras spėjo pagarsėti intrigų ir skandalų kurstymu. Paskutinis sujudimas, įtraukęs net Seimo narius ir Generalinę prokuratūrą – V.Vasiliausko vadovaujamos Lietuvos olimpinių federacijų asociacijos (LOFA) atstovų vieši kaltinimai Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui (LTOK) dėl neskaidrios veiklos. Į asociaciją susibūrę lengvosios atletikos, biatlono, karatė ir irklavimo federacijų vadovai reikalavo LTOK atsakomybės dėl prieš 15 metų vykusių sandorių, kai LTOK kontroliuojamos loterijų bendrovės "Olifėja" terminalai esą neteisėtai buvo perduoti "Olifėjos" vadovų sukurtai privačiai įmonei "Lotelita". Vyrai taip pat viešai grasinosi siekti, kad būtų atliktas ir nepriklausomas paties LTOK veiklos auditas.

LOFA steigėjai nuo 2018 m. spalio 19 d. vienasmeniu asociacijos valdymo organu paskyrė V.Vasiliauską, įpareigojo savo lėšomis tvarkyti steigimo dokumentus, atstovauti LOFA valdžios ir valdymo institucijose, ir net sudarinėti sandorius asociacijos vardu.

Seimo nariai nepatikėjo V.Vasiliausko žarstytais lozungais, kad ši kompanija išgelbės šalies sportą.

Lobizmas suveikė labai greitai – jau gruodžio pradžioje naujoji asociacija "prasimušė" į Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdį, kur atskiru klausimu pristatė savo veiklą ir idėjas. Tačiau Seimo nariai nepatikėjo V.Vasiliausko žarstytais lozungais, kad ši kompanija išgelbės šalies sportą.

LOFA nepavyko padaryti perversmo ir per šių metų LTOK Generalinę asamblėją, mat kaip tyčia prokurorai pranešė, kad jokio ikiteisminio tyrimo dėl "Olifėjos" nebus, viskas išsiaiškinta dar 2017 m. ir jokių pažeidimų nėra. Kiti LOFA siūlymai, pavyzdžiui, dėl LTOK veiklos audito, į asamblėjos darbotvarkę nepateko.

Nuo tol jau pusmetį nei apie LOFA, nei apie V.Vasiliausko veiklą viešumoje negirdėti. "Sodros" informacija apie įmonę rodo, kad 2018 m. lapkričio 13 d. buvo 1 darbuotojas (apdraustasis), bet jau nuo šių metų gegužės 28 d. nėra nė vieno darbuotojo. Galbūt asociacija sustabdė veiklą? Portale www.1551.lt nurodytu LOFA vadovo telefonu atsiliepęs vyras išsigynė nesąs nei V.Vasiliauskas, nei kuris kitas LOFA atstovas.

Šmėkščiojo jis ir Lietuvos laipiojimo sporto federacijos (LLSF) konflikto su LTOK užkulisiuose. Praėjusių metų pradžioje federacija, kurios viceprezidentu buvo V.Vasiliauskas, sukėlė skandalą, reikalaudama audituotos finansinės ataskaitos.

Skundai, kad LTOK pažeidinėja Olimpinę chartiją, skriejo ne tik Lietuvos pirmiesiems asmenims, bet ir Tarptautiniam sporto arbitražo teismui Lozanoje. Ieškinys šiame teisme kainuoja dešimtis tūkstančių eurų, tad sporto pasaulis gūžčiojo pečiais, iš kur mažytė asociacija gaus pinigų. Tačiau po keleto mėnesių skandalas baigėsi skundo atsiėmimu ir kukliu pranešimu spaudai, kad asociacija tikslą pasiekė – esą privertė LTOK dirbti skaidriau.

Bandymas susisiekti su V.Vasiliausku per LLSF taip pat buvo tuščias – šios federacijos viceprezidento pareigų jis nebeina nuo šių metų pavasario.