Anot jo, tokių būstų Lietuvoje nėra daug, o apmokestinami bus tik suaugę asmenys – vienam šeimos asmeniui neapmokestinamas dydis sieks 100 tūkst. eurų.

„Dabar galiojanti 220 tūkst. eurų riba yra tiesiog labai aukšta. Šiuo metu NT mokestį iš beveik 3 mln. gyventojų moka tik 3,7 tūkst.“, – pridūrė ministras.

Pagal Finansų ministerija parengtą NT mokesčio įstatymo projektą, naują NT mokestį mokėtų apie 37 tūkst. asmenų, iš jų – apie 26 tūkst. Vilniuje.

R. Šimašius sukritikavo

Vyriausybės planai keisti NT apmokestinimą papiktino sostinės merą Remigijų Šimašių. 

Politikas mano, kad nesąžininga surinkti mokesčius iš vilniečių ir padalinti visai Lietuvai.

„Na ką, vilniečiai, Vyriausybė mus vėl baudžia už tai, kad gerai, laisvai ir efektyviai gyvename – ims iš mūsų, atiduos kitiems.

Vyriausybė paskelbė, kad nori apmokestinti turtą nuo 100 tūkst. eurų vertės (iš 37 tūkst. tokių butų vilniečiams priklauso net 26 tūkst.!), o pajamas iš to mokesčio (8 mln. eurų) palikti ne savivaldybėse, bet padalinti po visą Lietuvą“, – feisbuke rašė R. Šimašius.

Kad mokestis, neva įvestas „turčiams“, galiausiai palies visus, buvo aišku nuo pat pradžių.

Meras sako, kad valdžios įvestą naują mokestį neva „turčiams“ iš tiesų turės susimokėti daugelis gyventojų.

„Kad mokestis, neva įvestas „turčiams“, galiausiai palies visus, buvo aišku nuo pat pradžių. Sakiau apie tai dar prieš įvedant jį.

Logiška argumentacija, kad šis mokestis pakeistų kitus mokesčius, taip pat lieka tik tuščios kalbos, nes mokestinės naštos mažinti ši valdžia nebesiruošia.

O kad NT mokestis nukeliauja ne vietos savivaldybei, bet valstybei – čia toks kaip ir anti išradimas gaunasi, paneigiantis Vakarų pasaulio praktiką.

Jei čia link tos gerovės valstybės, tai gal ačiū, bet ne“, – valdžios ketinimus apmokestinti vilniečių būstus komentavo meras.

N. Mačiulis nemato nieko sveikintino

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad valdžios siūlomi mokestiniai pakeitimai gali privesti Lietuvą ne tik prie lėtesnio ekonomikos augimo, bet ir stagnacijos, todėl tokia ekonominė politika yra labiau žalinga, nei naudinga.

Anot jo, Vokietija, Olandija ir Švedija per pastaruosius du mėnesius priėmė sprendimus mažinti mokesčius, didinti biudžeto deficitą ir skolintis, nes visos jos, kaip ir Lietuva, kaip teigė N. Mačiulis, gali skolintis už neigiamas palūkanas.

Kokia beprotystė yra didinti mokesčius ir slopinti vidaus paklausą, kai pasaulis susiduria su pasaulinės prekybos besitraukimu.

„Kokia beprotystė yra didinti mokesčius ir slopinti vidaus paklausą, kai pasaulis susiduria su pasaulinės prekybos besitraukimu, o ne pasinaudoti galimybe, kad gali pasiimti nemokamus pinigus ir dar tau kažkas primoka, kad tuos pinigus panaudotum sunkiu laikotarpiu. Man čia yra visiškai nesuvokiamas reiškinys. Tai, kas dabar vyksta, Lietuvoje yra labai žalinga ekonominė politika“, – sakė ekonomistas.

Planuojama, kad dėl šių mokestinių pakeitimų valstybės biudžetas papildomai gautų apie 8 mln. eurų per metus.

0,5 proc. mokesčių tarifas būtų taikomas bendros nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 100 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 300 tūkst. eurų, 1 proc. – neviršijančiai 500 tūkst. eurų, 2 proc. – viršijančiai 500 tūkst. eurų.