Saulėta diena, kartu susirinkę draugai ir šiltas spektaklis neblėstančia meilės tema. Taip artėjančias Velykas šventė Valakupių reabilitacijos centro pacientai.

Spektaklis patiko visiems

Jaukiame reabilitacijos centre prie upės dienas leidžia tie, kuriems gyvenimas nepagailėjo išbandymų. Tačiau šie žmonės nepamiršo sugebėjimo juo džiaugtis – kiekviena smulkmena, parodytu dėmesiu ar nedidelėmis šventėmis.

Dar gerokai prieš neįgaliųjų teatro trupės "Lašai" spektaklį visos kėdės nedidelėje salėje buvo užimtos. Ar neužstosiu, ar netrukdysiu, gal norite keistis vietomis – rūpinosi žiūrovai, kol susėdo taip, kad visiems būtų gerai.

Maždaug pusvalandį trukusį spektaklį visi stebėjo užgniaužę kvapą. Šypsodamiesi, klausydami kiekvieno žodžio, skambant dainai – kartu paplodami. Jokios kritikos ar piktų žodžių. O teatro trupė "Lašai" jiems itin artima. Jėgas suvieniję gabūs žmonės, turintys judėjimo negalią, darkart įrodo, kad gyvenimas niekada nesustoja.

Reabilitacijos forma – teatras

Neįgaliųjų teatro trupė "Lašai" susibūrė prieš devynerius metus. Kai kurie aktoriai joje vaidina nuo pat įsikūrimo dienos, kiti – dar naujokai, bet visi stengiasi vienas kitam padėti, atskleisti kito gabumus.

Be teatro savo gyvenimo aktoriai neįsivaizduoja. "Ką man duoda teatras? Viską, gyvenimą įprasmina", – prisipažino teatro trupės koordinatorė Inga Filipovič. Visa, kas tik susiję su scena, teatru, kinu, filmavimo aikštelėmis, priverčia aktorės akis žibėti.

Teatro trupės režisierius Artūras Šablauskas džiaugėsi, kad vaidyba gali padėti žmonėms pakeisti gyvenimą. "Vienas iš dabartinių aktorių prieš pas mus ateidamas buvo labai nusivylęs gyvenimu. Nieko jam nebereikėjo, gyveno užsidaręs. Kažkaip atsitiko, kad pradėjo pas mus vaidinti. Nusipirko automobilį, pradėjo vairuoti, tapyti, dainuoti – gyventi aktyvų gyvenimą. Yra daug nematomų pliusų, scenoje gal ne visus pastebime", – kalbėjo jis.

Aktoriams svarbiausia – ne tik patirti malonumą patiems, bet ir suteikti jo žiūrovams. "Mums patinka vaidinant išreikšti aktualias problemas, priversti žmones susimąstyti, norime, kad žiūrovai liktų patenkinti", – sakė aktorė Staselė Sipavičienė.

Šį kartą aktoriai rodė spektaklį apie meilę, šiek tiek pakoreguotą po Valentino dienos. "Ši tema niekada nesensta. Net jei spektaklis ar filmas apie karą ar kitus dalykas, vis tiek be meilės temos jis bus neįdomus", – įsitikinęs A.Šablauskas.

Negalia aktorių nesustabdo

Didžioji dalis teatro trupės "Lašai" aktorių turi judėjimo negalią. Tačiau visi įsitikinę, kad tai – ne kliūtis geram spektakliui pastatyti. "Tiesiog reikia geriau apsvarstyti, kas ką gali daryti, o kas ne ir prisitaikyti prie aplinkybių. Juk žmonės tik judėti negali, bet šiaip yra labai gabūs, gali kalbėti, dainuoti, vaidinti kaip ir visi kiti", – sakė trupės režisierius.

Jam pritarė S.Sipavičienė. "Negalia – ne kliūtis būti laimingam. Aš nuo vaikystės turiu judėjimo negalią, bet užauginau du nuostabius vaikus, o dabar, sulaukusi brandaus amžiaus, dar į teatrą atėjau", – šypsojosi ji.

Šiame teatre nuo rudens vaidinantis Dovydas Jakaitis, svajodamas apie sceną, net bandė savo teatrą įkurti. Nepasisekė, tačiau draugė rekomendavo ateiti į "Lašus". Moteris vėliau išėjo dirbti, o jis liko vaidinti. "Labai mėgstu vaidybą ir poeziją, todėl ir esu čia. Pats taip pat rašau eilėraščius, tačiau skaitydamas savo kūrybą labai susijaudinu, todėl scenoje verčiau renkuosi kitus autorius. Tačiau vis tiek ir prieš spektaklį, ir po jo dar virpa širdelė", – prisipažino aktorius.