Minėdami tarptautinę neįgaliųjų žmonių dieną, negalią turintys vilniečiai rinkosi miesto geležinkelio stotyje. Tiesa, čia jų niekas nelaukia. Išskyrus, nesibaigiančias kliūtis.

Rakinami tualetai

Kliučių žmonėms pasitaikė vos pravėrus Vilniaus geležinkelio stoties duris: slidžios grindys, garso pranešimai nesuprantami – pirmas įspūdis ne koks.

"Vykdome akciją "Universali aplinka", tikriname, kiek dėmesio skiriama tokiems kaip mes", – pasakojo Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų koordinatorė Ginta Žemaitaitytė. Moteris vylėsi, kad pasinaudoti įprastais dalykais ar gauti informaciją bus gerokai paprasčiau.

Rankose laikydama pastabų anketą, ji uoliai vykdė planą. Sąraše – patikrinti prieigą prie informacijos stendų, bilietų kasų ir tualetų. Pastariesiems koordinatorė negailėjo gerų žodžių.

"Jie švarūs, patogūs, tik kodėl beveik visada užrakinti, kaip elgtis aklajam", – stebėjosi G.Žemaitaitytė. Jai pritarė ir kiti, klausos ar regos negalią turintys vilniečiai.

Informuokite prieš parą

Išvydusi neįgaliųjų būrį į pagalbą atskubėjo stoties keleivių aptarnavimo centro skyriaus viršininkė Violeta Šileikienė. Moteris teisinosi, kad į stoties tualetus dažnai atklysta narkomanų, todėl juos administracija priversta rakinti. Ji tikino, kad stoties darbuotojai visada pasiruošę padėti negalią turintiems žmonėms.

"Informuokite prieš parą, kad vykstate, tada jus pasitiksime, palydėsime ir įlaipinsime", – maloniai kalbėjo viršininkė.

Ji minėjo, kad sostinės geležinkelio stotyje daroma viskas, kad neįgaliaisiais būtų pasirūpinta. Tiesa, geresni garso pranešimai, specialūs telefono ir pagalbos mygtukai bus tik kitais metais, iki gruodžio. V.Šileikienė minėjo, kad tuo domisi Kaunas bei Klaipėda.

Pranašumų – vos keli

Kelias valandas sostinės geležinkelio stotyje buvę neįgalieji neatrodė pavargę. Projektų koordinatorė entuziastingai žymėjosi visus trūkumus ir pranašumus. Jos teigimu, pastarųjų tėra vos keletas. Be malonių darbuotojų pagalbos ir patogių tualetų ji išskyrė ir tai, kad nėra stačių slenksčių. Taigi nesunku privažiuoti vežimėliu.

"Na, bet kas iš to, visa kita – tiesiog graudu", – atsiduso G.Žemaitaitytė.

Apie 10 minučių ji bandė pasiekti informacijos lentą, stūksančią greta stoties suolų. Tačiau privažiuoti ir perskaityti skelbimus bei tvarkaraščius jai nepavyko. Kruopščiai užsirašiusi visas pastabas, projektų koordinatorė užpildytą anketą ketina perduoti Vilniaus geležinkelio stoties vadovybei.

"Siekiame, kad mumis būtų labiau pasirūpinama, tikimės jie atkreips dėmesį ir imsis veiksmų", – vylėsi moteris.