Iš Nemuno salos kanalo dumblą plukdančios baržos – įrodymas, kad tai buvo įmanoma padaryti dar pernai, gal net prieš Europos vyrų krepšinio čempionatą, bet sukliudė interesai ir viešas melas.

Netikėtas rangovo pareiškimas

Įmonės „Kamesta“ techninis direktorius Egidijus Kevalaitis tvirtino nematantis jokių kliūčių krauti dumblą į baržas. „Jos su kroviniu sėkmingai kursuoja, ir tai geriausias įrodymas, kad šis transportavimo būdas yra įmanomas. Tik rangovui padaugėja darbo: krovos darbai vyksta ne tik saloje, bet ir uoste, iškraunant dumblą iš baržų“, – kalbėjo iš naujo paskelbtą dumblo vežimo konkursą laimėjusios bendrovės atstovas.

Išvalyti kanalą ir išvežti dumblą dar pernai iki rudens turėjo „Kauno tiltai“. Bendrovė kanalą išvalė ir dumblą supylė į vadinamuosius sėsdintuvus. Tačiau po to rangovai staiga pareiškė, kad baržomis išgabenti purvo techniškai neįmanoma, todėl jį reikia krauti į sunkvežimius. Rangovo nuomonę aktyviai palaikė ir kai kurie miesto politikai. Aktyviausiai – tuometis vicemeras Kęstutis Kriščiūnas.

Kauno tarybos narys ir Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Gintautas Labanauskas neslėpė, kad savivaldybės užkulisiuose jautęs didelį spaudimą pritarti K.Kriščiūnui ir „Kauno tiltams“. Mat būtent Vidaus vandens kelių direkcija turėjo skirti baržas dumblui transportuoti.

Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, administruojanti ES remiamo projekto lėšas, reikalavo, kad dumblas būtų išvežamas tik upe. Tokiu būdu siekta apsaugoti nuo taršos centrines miesto gatves. Specialistų teigimu, vežioti sunkiųjų metalų ir kitų kenksmingų medžiagų prisodrintą dumblą miesto gatvėmis rizikinga.

Teigia patyręs spaudimą

Vidaus vandens kelių direkcija dar prieš dumblo išvežimo konkursą užtikrino, kad išgabenti purvą baržomis techniškai įmanoma.

„Vis dėlto, kilus ginčams savivaldybėje, antrą kartą sušaukėme pasitarimą. Specialistų pozicija liko tokia pati – dumblą išplukdyti baržomis įmanoma“, – prisiminė G.Labanauskas.

Nepaisant pakartotinai pateiktų specialistų išvadų, jis teigia sulaukęs spaudimo kalbėti priešingai.

„Nenoriu sakyti kas, bet manęs prašė kalbėti priešingai, nei manau: neva rangovai teisūs – baržų panaudoti neįmanoma, – pasakojo G.Labanauskas apie užkulisines sroves, per dumblo istoriją cirkuliavusias Kauno savivaldybėje. – Kaip būčiau galėjęs pažiūrėti į akis įmonės, kuriai vadovauju, specialistams? Jie juk aiškiai pasakė – baržas panaudoti galima.“

Savivaldybei grėsė nemalonumai

Buvęs savivaldybės administracijos direktorius Antanas Navakauskas ir jį palaikę politikai bei tarnautojai ne kartą akcentavo: sutikus su „Kauno tiltų“ keliamais reikalavimais, iškiltų grėsmė, kad į teismą kreiptųsi kiti Nemuno kanalo išvalymo konkurse dalyvavę verslininkai.

Tuo neabejoja ir G.Labanauskas: „Juk konkurse dalyvavusios bendrovės į savo paslaugų kainas konkurse įskaičiavo daug brangesnį transportavimą upe. Kaip paskui įrodyti, kad konkurso nugalėtojas iš anksto nenumatė galimybės pakeisti technines sąlygas ir pasinaudoti pigesniu išvežimo būdu – sunkvežimiais?“ – retoriškai klausė jis.

Leidusi „Kauno tiltams“ keisti dumblo vežimo būdą iš brangesnio į pigesnį – ne plukdyti baržomis, o gabenti sunkvežimiais – savivaldybė rizikavo prarasti didžiąją dalį ES šiam projektui skirtų lėšų. Suma, kurią skyrė ES, viršija 4 mln. litų.

Palaikė vicemeras

„Kauno tiltų“ poziciją vežti dumblą sunkvežimiais aktyviai ir atkakliai palaikė tuometis Kauno vicemeras K.Kriščiūnas – šis politikas netgi imtas sarkastiškai vadinti dumblo specialistu.

Vicemero posto K.Kriščiūnas neteko šiemet, kai jam įtarimus dėl piktnaudžiavimo tarnyba pareiškė Specialiųjų tyrimų tarnyba. Teisėsaugininkai nekomentuoja tyrimo detalių, todėl neaišku, ar byloje minimos ir dumblo išvežimo peripetijos.

Ginčai dėl salos kanalo purvo galėjo būti viena priežasčių, pagilinusių vidinius Kauno tarybos socialdemokratų frakcijos nesutarimus.

Ką aiškinsis teismas?

Paradoksalu, kad K.Kriščiūnui labiausiai prieštaravo jo buvę partijos kolegos – tuometis savivaldybės administracijos direktorius A.Navakauskas ir G.Labanauskas. Vėliau A.Navakauskas buvo atstatydintas iš Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų, o G.Labanauskas paliko partiją.

„Manau, kad jei nebūtume įsivėlę į tarpusavio ginčus, dumblas būtų išgabentas greičiau“, – tarė G.Labanauskas.

Bendrovės „Kauno tiltai“ generalinis direktorius Giedrius Cvilikas dabar pareiškė nenorįs komentuoti šios istorijos, kol ginčai su savivaldybe vyksta teisme. „Kauno tiltų“ specialistai viešai tikino, kad dumblo iš Nemuno senvagės plukdyti baržomis neįmanoma.

Savivaldybės sprendimą nutraukti dumblo išvežimo darbų sutartį ir skelbti naują rangovo konkursą „Kauno tiltai“ apskundė teismui. Net ir dabar, kai dumblas iš Nemuno kanalo plukdomas baržomis, teismo procesas nenutrauktas.

Dirba iki išnaktų

Dumblas kanale prie Nemuno salos kaupėsi kelis dešimtmečius. Dėl 1917 m. supilto pylimo, kuris sujungė salą su krantine ir užtvenkė kanalą, metų metais čia teliūskavo stovintis vanduo. Prasidėjus dugno valymo darbams, skaičiuojama, kad bus išvežta apie 30 tūkst. tonų purvo.

Gabenti dumblą pradėta balandžio viduryje, o dabar krovininės baržos su dumblu kursuoja iš Nemuno salos iki žiemos uosto Vilijampolėje jau iki 1.30 val. nakties.

„Norime suspėti išvežti dumblą iki vasaros pradžios, nes Nemuno lygis gali nukristi“, – aiškino Vandens kelių direkcijos technikos direktorius Mindaugas Šimkūnas.

Išvežant dumblą upe darbuojasi trys baržos: viena jų gabena 300 tonų, kitos dvi – po 200 tonų.

Pasak M.Šimkūno, pakrovimo darbai trunka 2 valandas, o nuo salos iki uosto nuplaukti trunka pusvalandį. Iš uosto dumblas gabenamas į įmonės „Kamesta“ aikštelę Mauručiuose, kur purvas išvalomas, išdžiovinamas, o paskui vežamas į sąvartyną.

Projekto vertė yra daugiau nei 4,5 mln. litų. 10 proc. šios sumos sudaro Kauno savivaldybės biudžeto lėšos.