Prie Nemuno ir Neries užaugę kauniečiai ilgesingai prisimena, kad anksčiau šios upės buvo vandeningesnės. Šie pasakojimai nėra hiperbolizuoti – visos Lietuvos upės senka.

Vandens vis mažės

"Nemunas senka, yra užterštas, niekas jo nevalo. Atsimenu, koks jis buvo prieš penkiasdešimt metų, atsimenu, koks buvo prieš penkiolika. Ateikite po dešimties metų ir pamatysite, kad čia bebus likusi pelkė", – liūdną Lietuvos upių tėvo likimą piešė prie Nemuno žvejojęs kaunietis Česlovas Teselis.

Mokslininkai sako, kad Č.Teselis šiek tiek perdeda, bet patvirtina, kad per pastarąjį ketvirtį amžiaus Lietuvos upių vandeningumas mažėjo. Niūriausios mokslininkų prognozės gąsdina – po kelių dešimtmečių vasaromis šalies upėse vandens gali sumažėti kone penktadaliu.

Prognozuojama, kad bendras metinis kritulių kiekis sumažės labai nedaug. Dažniau lis žiemomis, bet vandens upėms labai stigs liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Tai lems ne tik tais mėnesiais sumažėsiantis kritulių kiekis. Dėl klimato atšilimo vis daugiau vandens išgaruos. Prie Kauno įrengti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prietaisai fiksuoja, kad per kelis dešimtmečius išgaruojančio vandens kiekis padidėjo beveik dešimtadaliu.

Nuseks, bet neišnyks

Mažėjantis kritulių kiekis padarė didelę įtaką vieniems pagrindinių upių maitintojų – požeminiams vandenims. Geologai trimituoja, kad per pastarąjį dešimtmetį jų lygis sumažėjo dešimtimis centimetrų. Požeminių vandenų rezervai nepasipildė ir šiemet. Iki gegužės pabaigos iškritusių kritulių kiekis nesiekė nė pusės normos. Vėliau prasidėjo lietūs, tačiau kol kas jų vanduo upių neatgaivino.

"Visa drėgmė susigėrė į išdžiuūvusią žemę, todėl mažai kritulių papuolė į upes", – aiškino Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas Aleksandras Kajutis.

Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas Arūnas Bukantis sakė, kad akivaizdžiai sumažėjęs upių vandeningumas pradės matytis po dešimtmečio.

"Nėra net kalbos, kad dėl to išnyks kažkurios upės, bet pasekmės bus jaučiamos. Dėl klimato kaitos bus labai daug kontrastingų svyravimų – vieną vasarą gali būti didelės sausros, kitą – pliaups liūtys", – pasakojo profesorius.

Didės ir upių tarša

A.Bukantis teigė, kad vis dažniau kartosis 2006 m. scenarijus, kai Lietuvos upėse buvo užfiksuotas kritiškai mažas vandens lygis. Dėl vandens stygiaus tada pradėjo gaišti žuvys. Sumažėjus vandens kiekiui, automatiškai daug kur padidėja ir jo taršos dydis, nes teršalai praskiedžiami mažesniu santykiu. Tai vasaromis ypač jaučiama Šiaurės Lietuvoje, kur miestai išdygę prie nedidelių upių.

Aplinkos apsaugos agentūros Upių baseinų valdymo departamento direktorius Mindaugas Gudas aiškino, kad kai kuriuose regionuose mažesnė upių tarša fiksuojama sausringais metais. Iš savo ribų išsiliejančios ir dirbamus žemės laukus užtvindančios upės iš jų pasisavina trąšas, kurios ne tik užteršia vandenį, bet ir skatina ne visada naudingų dumblių ir kitų augalų augimą. Anot M.Gudo, Nemuno vanduo ties Kaunu nėra labai užterštas, bet pastebimas per didelis organikos kiekis, kuris suvartoja daug deguonies. Tačiau toks vanduo jau atplaukia iš Baltarusijos, todėl nereikėtų kaltinti vietinių teršėjų.

M.Gudas rauti pridygusių žolių iš Nemuno nepataria, nes jos, pasisavindamos medžiagas iš upės, taip pat atlieka filtro vaidmenį. Kaip kovoti su tarša Lietuvos upėse, turėtų atsakyti šiais arba kitais metais patvirtinti upių baseinų priežiūros planai.

Net jeigu upėse vandens lygis drastiškai nukristų, jų esamą taršos būklę turėtų leisti išlaikyti įrengiami šiuolaikiški vandens valymo įrenginiai.

Laivyba ir energetika

Mažėjantys vandens kiekiai upėse turės įtakos ir laivybai Nemune. A.Bukančio teigimu, apie laivybos žlugimą negali būti nė kalbos, tačiau profesorius neatmetė galimybės, kad netolimoje ateityje kai kurių vasarų pabaigoje laikinai laivyba gali sutrikti. Apie tai bijo net pagalvoti ne pačius geriausius laikus dėl apkarpyto finansavimo išgyvenanti Vidaus vandens kelių direkcija. Ji prisiėmusi ilgalaikius įsipareigojimus nuo Kauno iki Jurbarko išlaikyti 1,2 m, o nuo Jurbarko iki Kuršių marių 1,5 m Nemuno vagos gylį.

Direkcijos gamybos direktorius Mindaugas Šimkūnas teigė tikintis, kad finansiniai sunkumai yra laikini, o ateityje laivybos sąlygos didžiausioje Lietuvos upėje gerės. Pačiose problemiškiausiose, dažniausiai dumblu užsinešančiose ir mažu gyliu pasižyminčiose Nemuno vietose už ES struktūrinių fondų lėšas ketinama statyti bunas.

Kol kas į ateitį be didelio nerimo žiūri ir Nemuno maitinamos Kauno hidroelektrinės vadovas Juozas Bertlingas. Jo teigimu, elektrinė vandens sumažėjimo įtakos kol kas nepajautė. J.Bertlingo įsitikinimu, hidroelektrinės darbas nesutriktų ir išsipildžius niūriausioms mokslininkų prognozėms. Nebent pasikeistų aplinkosaugos reikalavimai, kurie nustatytų naujas griežtas vandens nuleidimo iš Kauno marių ribas.

Skaičiai

26,012 kub. km.

Tokia per metus Lietuvos upėmis nutekančio vandens daugiametė norma buvo prieš kelis dešimtmečius.

24,95 kub. km.

Tokia norma yra šiuo metu.

Šaltinis: Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos