Sako, kad nėra taisyklės be išimties. Tačiau taisyklės ar dėsniai visada gali būti paaiškinti, o jų išimtys – ne visuomet. Daugybė mokslininkų laužo galvas bandydami suprasti didžiausias anomalijas.

Tamsioji Visatos pusė

Iki šiol mokslininkams pavyko išsiaiškinti tik maždaug 4 proc. Visatos sudėties. Manoma, kad maždaug 25 proc. jos sudaro tamsioji medžiaga. Šios sudėtis – kol kas mįslė, kurią įminti padėtų CERN dalelių greitintuvas. Gaila, tačiau įrenginys, galintis padėti atrasti ketvirtadalį Visatos, šiuo metu taisomas. Todėl atsakymo galima tikėtis ne anksčiau nei kitų metų pradžioje.

Dar įdomiau tai, kad likusius du trečdalius Visatos – 70 proc. – sudaro tamsioji energija. Apie tai, kad net ir vakuume kosmose gali būti energijos, pirmasis užsiminė Albertas Ensteinas. Jis iškėlė hipotezę, kad ši energija veikia prieš gravitacijos jėgas ir taip išlaikomas Visatos stabilumas. Vis dėlto neseniai paaiškėjo, kad Visata ir laikas maždaug prieš 7 mlrd. metų pradėjo sparčiai plėstis. Mokslininkų manymu, tai tamsiosios energijos poveikis, kuri sugebėjo persverti medžiagos sukuriamos gravitacijos jėgas.

Kas laukia Visatos? Mokslininkai numato tris galimas baigtis. Pagal optimistinį scenarijų Visata ir toliau plėsis be galo. Pagal vieną pesimistinių scenarijų, tamsiosios energijos jėgos apsigręš ir Visata susitrauks, pagal kitą – Visata išsiplės tiek, kad viena nuo kitos atitrūks ne tik planetos, bet ir visas medžiagas sudarantys atomai. Tiesa, galima būti ramiems. Nė vienas pesimistinių scenarijų neturėtų įvykti dar gerus 30 mlrd. metų.

Pasiklydę kosminiai aparatai

Prieš maždaug 40 metų JAV kosmoso agentūra NASA į dangų paleido du tyrimų palydovus, kurie iki šių dienų mokslininkams kelia neatsakytų klausimų. Palydovai "Pioneer 10" ir "Pioneer 11" turėjo būti pirmieji, pasiekę tolimesnes Saulės sistemos planetas. Šią užduotį jie įvykdė sėkmingai. Po kelerių metų, kai buvo paleisti, jie praskriejo pro Jupiterį bei Saturną ir buvo pirmieji žmogaus sukurti aparatai, atsidūrę už Plutonio orbitos ribų.

Tačiau praėjus dešimtmečiui, kai buvo paleisti, palydovai dėl nežinomų priežasčių nukrypo nuo kurso. Per metus palydovai įveikia apie 219 mln. km atstumą, tačiau kasmet nukrypsta apie 12 tūkst. km nuo numatyto kurso. Toks nuokrypis atrodo nereikšmingas, tačiau mokslininkai jau tris dešimtmečius bando išsiaiškinti, dėl ko tai vyksta, ir atsakymo kol kas nėra radę. Galbūt toliau nuo Žemės galioja žmonėms nežinomi fizikos dėsniai. Ryšys su palydovais nutrūko 2000-aisiais.

Šaltoji sintezė

1989-ųjų kovo mėnesį mokslo pasaulį sudrebino žinia, kad stiklainyje pavyko išgauti atominę energiją nesukėlus branduolinio sprogimo. Surengę spaudos konferenciją chemikai Stanley Ponsas ir Martinas Fleischmannas tikino, kad jie esą kambario temperatūroje atliko eksperimentą, per kurį išgavo 4–5 kartus daugiau energijos, negu sunaudojo. Šis procesas pavadintas šaltąja branduolių sinteze. Jie teigė, kad atliekant eksperimentą buvo išskirtas didžiulis šilumos kiekis ir šalutinė medžiaga, kurios atsiradimas galėjo būti paaiškinti tik branduolinės reakcijos dėsniais.

Vis dėlto šaltosios branduolių sintezės taip ir nepavyko pakartoti. JAV laboratorijose per 10 metų buvo atlikta daugiau kaip 200 panašių eksperimentų, turėjusių parodyti, ar iš tiesų kambario temperatūroje galima gauti branduolinę reakciją, kuriai vykstant išskiriama daugiau energijos, negu sunaudojama, tačiau visi jie buvo nesėkmingi. Spėjama, kad tokios branduolinės reakcijos vyksta tik itin aukštoje temperatūroje, t. y. tokiose žvaigždėse kaip Saulė.

Nepaisant to, vis atsiranda mokslininkų, bandančių pakartoti šį eksperimentą. Jeigu tai pavyktų, būtų galima užsitikrinti pigų ir ilgalaikį energijos šaltinį.

Nežemiškas signalas

1977-ųjų rugpjūčio 15 d. JAV Ohajo universitete įrengtu radijo teleskopu buvo užfiksuotas stiprus elektromagnetinių bangų impulsas iš Šaulio žvaigždyno. Signalas truko 37 sekundes ir atitiko visus protingų nežemiškos gyvybės formų siunčiamo signalo požymius. Ne veltui prie teleskopo budėjęs astronomas Jerry Ehmanas kortelėje su radijo duomenimis angliškai užrašė "Wow!"

Artimiausia žvaigždė Šaulio žvaigždyne nuo Žemės yra nutolusi per 220 šviesmečių, todėl tokiam radijo signalui perduoti turėjo būti naudojamas itin galingas siųstuvas. Vis dėlto mokslininkai kelis dešimtmečius radijo teleskopais bandė nesėkmingai užfiksuoti iš šio žvaigždyno sklindančius signalus. Spėjama, kad toks stiprus radijo signalas kažkaip galėjo atsispindėti atmosferos sluoksniuose, tačiau tikslaus paaiškinimo iki šiol nėra.

Milžiniškas virusas

Prancūzijos mieste Marselyje įsikūrusios laboratorijos šaldytuve saugomas milžiniškas mimivirusas. Šis didžiausias mokslininkams žinomas virusas yra apie 30 kartų didesnis už įprastą gripo virusą. Mimivirusas buvo atsitiktinai atrastas 1992-aisiais ir iš pradžių palaikytas bakterija. Praėjus dešimtmečiui mokslininkai vis dėlto nustatė, kad tai virusas, galintis sukelti plaučių uždegimą. Tačiau jis svarbus dėl kitko.

Virusas išsiskiria itin dideliu genomu. Vietoj virusuose dažniausiai aptinkamų 4 genų, šis virusas turi 911, o jame esanti DNR grandinė sudaryta iš 1,2 mln. bazių porų. Tokiame viruse gali tilpti didžiulis kiekis informacijos, todėl spėjama, kad jis gali būti seniausias planetos gyventojas ir vienas pirmųjų organizmų, iš kurių atsirado gyvybė Žemėje.

Medicinos fenomenai

Medicinoje žinomi bent du fenomenai. Pirmasis yra placebo efektas, vertinamas kaip manipuliacija žmogaus protu, jo apgaulė. Šio efekto esmė – gydymas simboliniais veiksmais, o ne realiomis priemonėmis. Pavyzdžiui, jeigu gydytojas skiria vaistus ir sako, kad jie turi padėti, tai ir padės, nes taip kalba šios srities specialistas. Nors skiriamoje tabletėje bus tik cukrus, žmogus gali pasijusti geriau. Žinoma, tokį sveikatos pagerėjimą nesunku paaiškinti kitais veiksniais. Tačiau įdomu tai, kad jeigu ligoniai netiki medikamentų poveikiu, jiems nepadeda net ir tikri vaistai. Placebo efektas siejamas su smegenų įtaka žmogaus sveikatai ir jų gydomąja galia.

Antrasis fenomenas susijęs su homeopatiniais vaistais, dėl kurių gydomųjų savybių taip pat nesutariama. Alternatyviai medicinai priskiriamų vaistų gamyba prieštarauja paprasčiausiems logikos dėsniams, ką ir kalbėti apie mediciną. Jiems parenkamos medžiagos, sukeliančios panašius simptomus į ligos, tačiau šios jų savybės cheminiu būdu beveik panaikinamos. Iš gautos medžiagos gaminami vaistai, kurie iš esmės negali turėti jokio poveikio. Tačiau jų poveikis pastebimas, nors galutinių mokslinių įrodymų ir nėra. Kritikai tvirtina, kad homeopatiniai vaistai geriausiu atveju veikia kaip placebas.

Laisvoji valia

Idėja, kad mes patys galime nuspręsti dėl įvairių poelgių: kada judėti, kada valgyti, kada vogti, kada meluoti, kada pulti, ką galvoti, yra paremta visa žmonių civilizacija. Dėl jos kilmės nuo seniausių laikų ginčijosi filosofai. Vienas garsesnių jų atstovų Imanuelis Kantas manė, kad žmogus pajėgus pakilti virš gyvūno impulsų ir elgtis taip, kad jo veiksmai taptų visuotiniu dėsniu. Ši moralinė norma žinoma kaip kategorinis imperatyvas.

Tačiau garsiausi pasaulio smegenų tyrinėtojai skelbia, kad tai tėra iliuzija ir žmonės elgiasi pagal smegenų impulsus. Tos pačios smegenys sukuria jausmą, kad kažkur žmogaus organizme glūdi tikrasis aš, gebantis nuspręsti. Tačiau tai tėra apgaulė, mat organizme nėra jokio vaiduoklio, tik elektros impulsai. Žinoma, su tokia išvada sunku sutikti.