Tankūs miškai, besiganantys elniai – tai šiaurės Švedijos reljefas. Žmonės čia negyvena. Tai atoki buveinė šalies vietinėms rūšims ir potencialus ateities kosmoso centras.

Europos viltys dėl kosmodromo, kuris galiausiai galėtų konkuruoti su Jungtinėmis Valstijomis, Kinija ir Rusija, slypi čia.

„5200 kvadratinių kilometrų plotas, besidriekiantis į šiaurę, beveik iki Švedijos viršūnės, kur susijungia Švedija, Norvegija ir Suomija. Ši teritorija yra visiškai negyvenama, todėl čia puiki vieta raketų bazei“, – aiškino kosmoso centro skyriaus verslo plėtros direktorius Mattias Abrahamsson.

Dešimtmečius Europa pasitikėjo Jungtinėmis Valstijomis dėl kosmoso saugumo. Tačiau Donaldo Trumpo politika „Pirmiausia Amerika“ paskatino europiečius permąstyti savo požiūrį.

„Europa neturi raketų paleidimo bazės žemyninėje Europoje. Vienintelė vieta, iš kurios paleidžiamos raketos, yra Pietų Amerikoje, Prancūzijai priklausančioje bazėje. Taigi dabar bandoma sukurti daugiau naujų paleidimo vietų“, – pridūrė M. Abrahamsson.

LNK stop kadras.

Pavasarį orbitinę raketą bandyta paleisti iš kosmodromo šiaurinėje Norvegijos saloje. Nors ji nukrito į jūrą po trisdešimties sekundžių nuo pakilimo, net ir tokia trumpa kelionė laikoma sėkminga bei dideliu žingsniu Europos raketų paleidimo kelyje.

„Tai svarbu visuomenei, nes mums visiems reikia duomenų – visoms programėlėms, kurias naudojame. Todėl labai auga poreikis turėti daugiau palydovų orbitoje. Iki 2030 metų jų skaičius padidės nuo 8 tūkst. iki 55 tūkst. Tai klestinti rinka ir verslo galimybė, kurioje norime dalyvauti“, – akcentavo Švedijos raketų bandymų skyriaus atstovė Ulrika Unell.

„Europa, norėdama per ateinančius 5–10 metų išlikti svarbi, turi bent jau padvigubinti savo investicijas į kosmosą“, – perspėjo Europos kosmoso politikos instituto direktorius Hermann Ludwig Moeller.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Portugalija, Ispanija, Italija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė taip pat siekia tapti Europos kosmodromų portfelio dalimi.

„Norėčiau paprašyti visų pagalvoti, kodėl galime kasdien naudotis mobiliaisiais telefonais. Iš kur gauname duomenis? Atsakymas – iš palydovų. Todėl kosmosas tampa vis didesniu turtu visai visuomenei“, – pabrėžė U. Unell.

Kosmose daugėjant palydovų, Europoje turėtų daugėti ir kosmodromų.