Sovietmečiu Vilniuje suręsti daugiabučiai tampa uždelsto veikimo minomis. Net vieno gyventojo „pagedusi“ nuotaika įkaitais gali paversti dešimtis niekuo dėtų kaimynų.

Išeina neramia širdimi

Dvokiančios laiptinės, kalnai šiukšlių, neaišku kuo išteptos sienos ir dar neaiškesni garsai, ataidintys iš už aklinai užrakintų durų. Tai sostinės daugiabučiai, ir tokių Vilniuje – ne viena dešimtis. Jų gyventojai jau seniai yra tapę kaimyno, besielgiančio neadekvačiai ir mėgstančio išgerti, įkaitais.Tačiau apie nepatogią kaimynystę viešai prabyla retas, ir tai tik tuomet, kai įvyksta tragedija.

Nuo gaisro Kalvarijų gatvės 188 name praėjo jau dvi paros, tačiau nei šio, nei aplinkinių daugiabučių gyventojų neapleidžia nelaimės nuojauta. Žmonės kas rytą išeidami į darbą palieka savo namus neramia širdimi, o vakare ilgai negesina šviesų – ką gali žinoti, gal aukštu žemiau girtaujantys kaimynai vėl ką nors iškrės.

Buvo pasiruošę viskam

Tai, kad anksčiau ar vėliau kils gaisras, abejojo retas namo gyventojas. Vienintelė „intriga“ buvo, kada ir kuris butas suliepsnos.

„Kai tik pradėjo virsti dūmai, aš tuoj pat išlėkiau į lauką. Stovėjau ten su šuniuku, juk nepaliksi jo vieno užtrokšti nuo smalkių“, – pasakojo tame pačiame name aukštu aukščiau gyvenantis vyriškis, prisistatęs Alvydu.

Vyriškis lauke matė viską: kaip atvykę gaisrininkai bandė numalšinti liepsną, stengėsi iš balkono iškrapštyti nuogą gaisro sukėlėją, kaip nuo ugniagesių vandens srovių tiesiog akyse permirko namo sienos.

„Manau, kad čia visa problema – narkotikai ir alkoholis. Laukiau jau turbūt metus, kol kils koks gaisras, tačiau maniau, kad jis suliepsnos kitam namo gale, ten, kur jaunimėlis kas naktį geria, na, bet kilo čia“, – karčiai kalbėjo Alvydas.

Dvejus metus buvo ramu

Nuo 1993 m. šiame name gyvenantis Alvydas prisiminė, kad kadaise tvarkos daugiabutyje būta daugiau. Pirmame aukšte sėdėdavusi budėtoja, durys buvo rakinamos, o patekti į vidų galėjo tik namo gyventojai. Net prieš porą metų čia buvo gana ramu, tol, kol grįžo būrys Didžiojoje Britanijoje laimės ieškojusių emigrantų.

„Čia tikrai vienu momentu visi buvo apsiraminę. O, matyt, kai sugrįžo iš užsienių, tai ir vėl pradėjo baliavot. Muzika naktimis netilo. O dėl šito vaikinuko, kur padegė, tai nieko daug negaliu pasakyti, bet, matyt, irgi toks “mėgėjas„. Iš vis čia tas šeštas aukštas – tai viena nelaimė“, – gūžčiojo pečiais pašnekovas.

Gyveno su tėvais

Buto padegėją prisiminė kitas kaimynas. Vidutinio amžiaus vyriškis, prašęs neminėti jo vardo, teigė su jaunuoliu palaikęs draugiškus santykius. Vyrai drauge žvejodavo, pasidalydavo rūpesčiais.

„Nenoriu daug pasakoti, bet viskas jam buvo gerai. Paskui jį paliko žmona. Pasiėmė vaiką ir išvažiavo į Angliją. Jis liko Vilniuje, šitam baisiam bute, su tėvais, pradėjo gerti, na, ir nervai, aišku, truputį pakriko“, – dėstė pašnekovas.

Tragedija įvyko tuomet, kai jaunuolio tėvai buvo darbe, apie 9 val. ryto. „Nemanau, kad jis specialiai taip padarė. Gal žmogus buvo išgėręs, neužsuko normaliai dujų čiaupo, prisidegė cigaretę, ir viskas. Nėra čia ką pasakoti, kiekvienam gali taip nutikti. Manau, tai paprasčiausias neatsargumas“, – pabrėžė kaimynas.

Ligonius siūlo gydyti

Gretimame daugiabutyje, Kalvarijų g. 189A, gyvenanti Liubovė apie gaisrą sukėlusį jaunuolį buvo kiek kitokios nuomonės. Moteris įsitikinusi, kad šis atvejis tik dar kartą parodė, kokia pavojinga yra neprognozuojamų asmenų kaimynystė.

„Suprantu, kad visi tėvai myli savo vaikus, bet ar ne metas susimąstyti? Gal vaikinui reikia medikų pagalbos? Juk ar nebuvo geriau jo sveikatos patikėti specialistams? Jie žmogumi tinkamai pasirūpintų, ir kaimynai būtų ramūs“, – klausimus liejo moteris.

Liubovė sielvartavo, kad dabar dėl neadekvačių jaunuolio veiksmų, jo tėvai greičiausiai bus priversti parduoti butą, kad padengtų kaimynų patirtus nuostolius. Gaisrininkai gesindami ugnį vandeniu užpylė naujai suremontuotą butą, dar keli aprūko.

„Žmonės penktame aukšte neseniai baigė remontą, kuris ne vieną dešimtį tūkstančių kainavo. Tai kas jiems tas išlaidas kompensuos? Jeigu butas apdraustas, draudikai tikrai “nesicackins„ ir išieškos iš padegėjo visą sumą, o jei tas santaupų neturi? Viskas, teks butą parduoti. Tik kas į tokį atsikraustys? Vargu ar kas geresnis“, – skėsčiojo rankomis moteris.

Į policiją kreipiasi dėl šiukšlių

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valdymo organizavimo skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėja Evelina Pagounis informavo, kad dėl gaisro Kalvarijų g. 188 šiuo metu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį turto sunaikinimas ar sugadinimas visuotinai pavojingu būdu.

„Pasitaiko atvejų, kai Vilniaus miesto daugiabučių namų gyventojai kreipiasi į policiją dėl kaimynų, kurie laiko gyvūnus (dėl jų nepriežiūros) ir dėl kaimynų, kurie savo bute kaupia šiukšles (dėl antisanitarinių sąlygų, kurios turi įtakos ir kaimynams), tačiau tai vyksta ne kiekvieną dieną“, – teigė E.Pagounis.

Komentaras

Kęstutis Daunaravičius

„PZU Lietuvos“ Gyventojų turto draudimo produktų vadovas

Turto draudimas atlygins finansinius nuostolius, jei jūsų namai nukentės nuo ugnies ir vandens, gamtos jėgų, vagystės ar piktavališkos trečiųjų asmenų veiklos, stiklo dūžių ir per įvykį atsiradusios žalos.

Turto draudimas padengia išlaidas draudimo vietai po draudžiamojo įvykio sutvarkyti bei būsto nuomos išlaidas atsitikus nelaimei.

Papildomai apsidraudę būsto savininko civilinės atsakomybės draudimu, būsite saugesni – jei netyčia užpiltumėte kaimynų būstą, padarytus nuostolius atlygintų jūsų draudimo bendrovė. Kitu atveju, už kaimynų buto remontą tektų mokėti patiems.

Įprasta manyti, kad būsto savininko civilinės atsakomybės draudimas reikalingas tik butų gyventojams dėl didelės tikimybės užpilti kaimynus. Esame registravę įvykį, kai ugnis iš degančio namo persimetė pas kaimynus. Jei nebūtų buvęs apsidraudęs, namo šeimininkas būtų privalėjęs savo lėšomis atlyginti kaimynui gaisro padarytą žalą – beveik 80 tūkst. litų.

Žmonės gali rinktis platesnę ir siauresnę turto draudimo apsaugą, tai yra numatyti daugiau ar mažiau rizikų, nuo kurių apsidrausti. Įmokos už siauresnės ar platesnės draudimo apsaugos variantus skirtumas nėra didelis ir siekia 20–25 proc.