Pereiti į pagrindinį turinį

Nepriklausomybės šventė pasitikta su karo dainomis, meškų šokiu ir laužu

Nepriklausomybės šventė pasitikta su karo dainomis, meškų šokiu ir laužu
Nepriklausomybės šventė pasitikta su karo dainomis, meškų šokiu ir laužu / Organizatorių nuotr.

Antradienio, kovo 10-osios naktį būriai jaunuolių kopė į Kalnų parke esantį Stalo kalną mažomis žvakelėmis pažymėtu taku. Generolo Jono Žemaičio karo akademijos studentai bei kariūnai šioje vietoje jau šeštą kartą uždegė didžiulį laužą ir surengė nepriklausomybės atkūrimo dienos laukimo šventę.

Atidarydamas renginį krašto apsaugos ministras Juozas Olekas kalbėjo, jog senoji karių tradicija bruzdant neramumams Rytuose primena apie būtiną mažos šalies žmonių susitelkimą.

„Visus tuos kelis šimtmečius nuo pat tada, kai Gediminas pastatė čia pilį, kas nors iš Rytų ar iš Vakarų norėjo ją sugriauti. Tačiau visada atsirasdavo piliečių, kurie apie priešą pranešdavo užkurdami laužą. Ši graži tradicija – Kovo 11-osios išvakarėse uždegti laužą – kariūnų tradicija. Uždegti ir budėti sulaukiant Laisvės aušros. Ir tai dar vienas pavyzdys  – kai šiandien vėl bruzda Rytuose tas, kuriam nepatinka šalia gyvenančių laisvė, mes turime budėti.

Turime užkurti laužus ant savo piliakalnių, tačiau dar svarbiau – uždegti juos savo širdyse. Kad visi žinotų, kad ir kaip sunku mums bus, mes vis vien apginsime savo laisvę. Ar mes šiandien pasirinkę kario, kariūno studijas, ar studijuojame teisę, mediciną ar matematiką – mes visi būsime drauge. Ačiū visiems, kurie palaikote Lietuvos karo akademijos kariūnų iniciatyvą, kurie vis gausiau ateinate čia, prie šito laužo“, – sakė krašto apsaugos ministras.

Akademijos viršininkas pulkininkas Eugenijus Vosylius susirinkusiems taip pat priminė, jog senosios kartos žmonėms laisvė neatrodė savaime suprantamas dalykas. Sunkiai ją iškovoję senoliai sakydavo, kad nelengvą bus ją ir išsaugoti.

Po rimtų kalbų susirinkusiųjų laukė linksmi karo šokiai. Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Albertas Daugirdas su keliais savanoriais vaikinais pademonstravo meškinų šokį – toks senovėje būdavo šokamas prieš mūšius ir turėdavo uždegti vyrų širdyse meškos drąsą.

Šokio metu vyrai eina ratu dainuodami, o po pirmųjų eilučių atsisuka vienas į kitą ir pūškuodami bei šokinėdami draugiškai pasistumdo.

Pažadinę savyje meškas vyrai su kariūnais varžėsi traukdami virvę.

Sulaukti vidurnakčio padėjo ansamblio „Ugniavijas“ karo bei partizanų laikų dainos ir kariūnų roko grupės „Vytis“ gitarų gausmas.

Prieš pat vidurnaktį susirinkusieji pakartojo priesaiką ginti tėvynę ir negailėti jai nei jėgų, nei gyvybės. Tuomet nuo kalno viršūnės nugriaudėjo Lietuvos himnas.

Kariai taip pat į dangų paleido kelis Lietuvos vėliavos spalvų žibintus.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų