Kleboniškyje prieš penkmetį ir seniau sklypus pirkę kauniečiai susižavėjo galimybe kasdien pro langą regėti Neries tėkmę, tačiau dabar iškilo grėsmė, kad šį peizažą jiems užstos kiti namai.

Apsiginklavo fotoaparatais

Į kovą prieš galimas statybas rekreacinėje zonoje pakilę greta įsikūrę gyventojai pirko sklypus žinodami, kad ši teritorija išliks skirta poilsiui, todėl jau keleri metai kovoja, kad pakrantės paskirtis nebūtų pakeista į gyvenamąją, numatant čia mažaaukščių gyvenamųjų namų statybą.

Bendrovė "Makota" iš žemę susigrąžinusių savininkų įsigijo rekreacinės, bendrojo naudojimo ir naudingųjų iškasenų paskirties sklypą prie Neries, tikėdamasi jį paversti gyvenamuoju kvartalu.

2007 m. verslininkų užsakymu pradėtas rengti detalusis planas, kuriuo siekta pakeisti žemės naudojimo pobūdį, suformuoti 19 sklypų mažaaukščiams namams. Vietinių gyventojų akimis, lygiagrečiai jie pradėjo ir tiesiogiai įsisavinti teritoriją: ėmė kelti grunto lygį, nors tam neturėjo leidimų.

"Mes, gyventojai, nesirengiame spręsti jų verslo problemų. Matė, ką perka, tegu ir galvoja, ką su tuo sklypu daryti. Jie visiškai nebendrauja su bendruomene. Eitų, pasiūlytų kažką..." – piktinosi Andrius Stankevičius, Kleboniškio pakrantės bendruomenės pirmininkas.

Po raštu, prieštaraujančiu verslininkų ketinimams, pasirašė 18 asmenų.

Kaimynai ėmė fiksuoti kiekvieną gretimo sklypo savininkų žingsnį. Pasamdytas antstolis nufotografavo suvežtų statybinių atliekų krūvas, gyventojai ėmė raštais atakuoti įvairias institucijas prieštaraudami tam, kad ši teritorija būtų užstatyta.

Pro šių gyventojų namų vitrininius langus kol kas matyti ne tik upė ir jos pakrantė, bet ir vaizdingi šlaitai kitoje Neries upės pusėje, Domeikavos (Lentainių) piliakalnis. Šių vaizdų garantas esą buvo Bendrasis planas. Sunerimusių kleboniškiečių įsitikinimu, pažeidžiami ne vien jų, bet ir visų kauniečių interesai.

Ši teritorija, gyventojų duomenimis, patenka į "Natura 2000" apsaugos tinklą, todėl, pakeitus žemės paskirtį, jai būtų pakenkta. Gyventojai teigia, kad nesilaikoma Neries upės apsaugos zonos reikalavimų. Jie taip pat mano, kad Bendrojo plano pakeitimai turės neigiamos įtakos socialinei aplinkai – bus pakenkta žmonių sveikatai, užimtumui, gamtai, kraštovaizdžiui.

Į saugomą zoną nepatenka?

Kleboniškio pakrantės gyventojai atkreipė dėmesį, kad 2008 m. liepą parengtą 1,9 ha teritorijos detalųjį planą Zversos gatvėje rengė Rūtos Valatkevičienės, t.y. miesto savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjo Nerijaus Valatkevičiaus sutuoktinės, įmonė.

Kleboniškiečius dar labiau supykdė miesto valdžios sprendimas pataisyti Bendrąjį planą, kuriame numatyta keisti dviejų – 10 ir 4,5 ha ploto sklypų Neries pakrantėje Kleboniškyje rekreacinę paskirtį gyvenamąja.

Bendrojo plano pakeitimo koncepcijoje ši vieta vadinama teritorija tarp Neries upės ir Kleboniškio g. Įmonės "Makota" nuosavybėje – beveik 2 ha sklypas Zversos g. 18. Dokumente aiškinama, kad nutolusi nuo Neries apie 50 m teritorija yra vandenvietės sanitarinėje apsaugos zonoje, patenka į upės apsaugos juostą, yra užliejama. Kol kas Bendrajame plane sklypas pavaizduotas kaip miško ūkio paskirties žemė, rekreacinės paskirties teritorija.

Panaši informacija ir apie kitą, netoliese esantį 4,5 ha sklypą. Pagal galiojantį Bendrąjį planą – tai naudingųjų iškasenų teritorija.

Bendrojo plano pakeitimo koncepciją rengę įmonės "Kauno planas" atstovai tikino, kad minėti sklypai ne tik nepatenka į saugomų teritorijų ribas, jie nėra užliejami, bet ir nesiriboja su jomis, todėl esą statyti čia namus nėra kliūčių.

Patikinti, kad galės statyti

Bendrovė "Makota" interneto svetainėje skelbia parduodanti 1.955 ha žemės sklypą Kleboniškyje prie Neries, tarp Zversos ir Undinės gatvių. Už jį prašoma 6,6 mln. litų.

Įmonės direktorius Rasius Kerbedis pasakojo, kad pradėtas rengti sklypo detalusis planas buvo sustabdytas, nes laukiama, kol bus pakeistas miesto Bendrasis planas.

"Miesto tarybos sprendimai, kad bus keičiama visos pakrantės Kleboniškio gyvenvietėje paskirtis, buvo priimti 2007 m.", – dėstė R.Kerbedis. Pasak jo, politikų priimtą sprendimą dėl žemės naudojimo pobūdžio pakeitimo jis pamatė tada, kai jam pasiūlė įsigyti sklypą.

Po to R.Kerbedis esą ėmė rengti detalųjį planą. "Vėliau atsirado žmonių, kurie turi savanaudiškų tikslų, siekia pasipelnyti ir pradėjo trukdyti, rašyti skundus, tai sustabdė plano rengimą", – skundėsi verslininkas. Anot jo, kitose Kleboniškio pakrantės vietose žemės paskirtis jau pakeista, ant Neries krantų seniai stovi individualūs namai.

R.Kerbedis gynėsi statybinių atliekų nevežęs, jas esą supylė kažkas kitas. "Aš visada tvarkiau tą žemę. Mane baudė aplinkosaugininkai. Aš jiems parodžiau, kad visos šiukšlės yra verčiamos valstybinėje žemėje ir šiuo metu jos ten yra, o mano sklypas – idealiai švarus", – dėstė "Makotos" vadovas.

Architektė Neringa Blaževičienė:

Jei namai bus statomi užliejamoje teritorijoje, gruntas bus pakeltas, slėnis bus pakeistas. Užliejamos teritorijos ribose projektą įgyvendinti negalima.

Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius:

Čia anksčiau buvo žvyro kasyklos, paliktos duobės, jokio čia slėnio nėra. Šiame ruože žmonėms buvo atkurtos žemės nuosavybės teisės. Kai kurie jų žemę pardavė ir ten jau stovi namai. Šie savininkai galvojo, kad prie upės žemės nebegrąžins ir pakrantės neužstatys. Tačiau atsitiko priešingai, savininkai pakliuvo į įstatymų žabangas. Pakrantė dabar privati. Tai miesto teritorija, joje ir labai norint karvių ganyti negalima. Ką dar žmonėms daryti su ta žeme? Leiskime jiems naudotis savo žeme. Bet kuris kitas pilietis galės prieiti prie vandens.

Architektas Rimvydas Palys:

Labai lengva slapstytis. Ar nebus taip, kad prisidengiant žvyrduobėmis gruntas bus keliamas į viršų? Reikia įvertinti visą slėnį ir galvoti apie atstumą nuo vandens. Pavyzdžiui, Brastos g. prie upės palikta tik juostelė žalio ploto. Jei dar nemokame statyti prie vandens, geriau to išvis nedaryti.

Architektas Audrys Karalius:

Gal reikėtų parengti šios teritorijos specialųjį planą? Užliejamose teritorijose negalima nieko statyti. Bendrasis planas turi turėti labai aiškią poziciją, kad maždaug 50 m nuo upės turi būti palikta rekreacinei infrastruktūrai, kad miestas galėtų realiai naudotis pakrantėmis. Kad žmogus galėtų tomis teritorijomis naudotis, turi būti planuojami skersiniai priėjimai prie upių.