Tyrimo metu analizuotos keturios Neries atkarpos nuo Verkių malūno iki Gariūnų tilto: ties Verkiais, Seimo rūmais, Žvėryno ir Karoliniškių mikrorajonais ir Žemaisiais Paneriais. Visose jose buvo ne tik vertinami ir tiriami ekosistemos parametrai, bet ir kreipiamas didelis dėmesys į žmonių daromą poveikį upės būklei.

Tyrimą vykdė darnių iniciatyvų paramos fondas kartu su Lietuvos hidrobiologų draugija.

„Nerimą kelia tik atkarpa ties Žemaisiais Paneriais, kur aptikome normas viršijančių naftos teršalų, kitų cheminių junginių kiekių ir didesnių šiukšlių sankaupų. Vis dėlto, žvelgiant į bendrą paveikslą, galime pasidžiaugti, kad upė yra švari, joje be jokių baimių galima tiek maudytis, tiek žvejoti“, – pasakoja vienas iš tyrimą atlikusių mokslininkų hidrobiologas Kęstutis Skrupskelis.

24 km ilgio tirtoje upės atkarpoje mokslininkai aptiko 28 žuvų rūšis. Tarp jų – dešimt saugomų ir globojamų žuvų rūšių: lašiša, šlakis, kiršlys, upėtakis, kartuolė, paprastasis kirtiklis, srovinė aukšlė, skersnukis, salatis ir paprastasis kūjagalvis.

„Gerą Neries ekologinę situaciją miesto ribose rodo joje gyvenanti didelė reofilinių žuvų įvairovė. Ties Žvėryno ir Karoliniškių mikrorajonais mums pavyko aptikti skersnukio jauniklį, ši rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą ir prieš gerą dešimtmetį buvo laikyta kone išnykusia Lietuvos teritorijoje. Aptikome ir agresyvios invazinės rūšies žuvį – kaspijinį upinį grundalą. Reikėtų atkreipti žvejų dėmesį ir skatinti juos aktyviau gaudyti šias žuvis, nepaleisti jų atgal į upę“, – sako mokslininkas.

Atliekant upės dugno organizmų tyrimus, buvo rastos net 67 jų rūšys. Čia dominavo apsiuvos, lašalai ir pilvakojai moliuskai. Dauguma iš aptiktų rūšių yra tipiniai tekančių vandenų gyventojai, tačiau buvo rasta ir tokių rūšių, kurios gali gyventi užterštoje aplinkoje arba sugeba prisitaikyti prie aplinkos sąlygų.

„Didelis skaičius dugno bestuburių organizmų rūšių liudija gausią buveinių įvairovę ir gerą upės ekologinę būklę. Jų kiekis ir gausa keliaujant pasroviui mažėja – tai rodo nežymų neigiamą miesto poveikį upei. Labai nustebome, kai aptikome lašalo lervą – šis retas bestuburis yra nebūdingas Lietuvos florai ir faunai, paskutinį kartą šalies vandenyse buvo aptiktas daugiau nei prieš 30 metų. Taip pat aptikome itin saugomas žirgelio (laumžirgio) – pleištinės skėtės lervas“, – teigia K. Skrupskelis.

Tyrimas atskleidė, kad problemiškiausia Neries atkarpa – ties Žemaisiais Paneriais. Čia fiksuojama žymiai prastesnė upės būklė ir normas viršijanti teršalų koncentracija. Anot mokslininko, analizuojant visus rezultatus, stebima tendencija, kad upės, tekančios iš šiaurinės miesto dalies į pietinę, būklė palaipsniui prastėja.

Siekiant išlaikyti ir pagerinti teigiamą Neries būklę Vilniuje, mokslininkai rekomenduoja tris esmines veiksmų sritis – stebėjimą, edukaciją ir invazinių rūšių valymą.

„Norint išsaugoti ir gerinti Neries ekologinę būklę, reikėtų į jos stebėjimą įtraukti ir visuomenę. Nuotolinės, viešai prieinamos informacijos apie vandens kokybę stebėjimas padėtų operatyviau reaguoti į galimus trumpalaikius taršos atvejus. Taip pat būtinas intensyvesnis ir atidesnis taršos naftos produktais stebėjimas įvertinant pramoninėje miesto zonoje esančius lietaus kanalizacijos surinktuvus ir šioje teritorijoje vykdomą komercinę veiklą. Aktualus ir priekrančių, upės valymas nuo invazinių augalų, šiukšlių“, – akcentuoja K. Skrupskelis.