Kodėl Neris kai kuriose vietose neužšalo? Pasirodo, į šį klausimą bando atsakyti ne tik kai kurie akylesni kauniečiai, bet ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas.

Nuogąstauja dėl taršos

Nors Nemuną ir Nerį Kaune jau padengė ledo šarvai, tačiau kai kurios vietos iki šiol dar liko neužšalusios. Pastabesnius kauniečius tai stebina ir net kelia įtarimų dėl galimo aplinkos teršimo iš nelegalių kanalizacijos vamzdžų.

Į redakciją paskambinęs vyras stebėjosi: „Keistai ir nesuprantamai atrodo ties Kleboniškiu neužšalęs Neries ruožas. Jis yra pačiame upės vagos viduryje. Atsimenu, vaikystėje šioje vietoje ant ledo žaisdavome. Įdomu, kas atsitiko, kad dabar toje vietoje negali susiformuoti ledas?“

Į neužšalusią properšą upėje yra atkreipęs dėmesį ir bendrovės „Kauno vandenys“ vadovas Vilius Burokas.

„Dažnai važiuoju autostrados tiltu ir pastebėjau, kad Kleboniškio pusėje yra kelių šimtų metrų neužšalęs ruožas upės vagos viduryje. Manau, taip yra dėl kažkokių srovės ypatumų. Mūsų bendrovė šioje vietoje neturi jokių komunikacijų, kurios galėtų šildyti vandenį. Mažai tikėtina, kad ledas neužsitraukė dėl kokios nelegalios kanalizacijos. Nemanau, kad tokią kanalizaciją būtų galima nutiesti iki upės vidurio. Dažniausiai tokie dalykai daromi pakrantėse“, – dalijosi pastebėjimais V.Burokas.

Nerimauja ir Vilniuje

„Tas klausimas ne mums, bet Dievuliui“, – šmaikštavo žurnalisto klausimą dėl properšos Neries lede išgirdęs bendrovės „Kauno energija“ atstovas ryšiams su visuomene Ūdrys Staselka.

Jis pabrėžė, kad Nerį kertantys „Kauno energijos“ tinklai su upės vandeniu neturi jokio sąlyčio.

„Visos komunikacijos nutiestos po tilto apačia. Jos neseniai buvo atnaujintos, pasižymi aukšta kokybe ir jokio šildomo poveikio aplinkai tikrai neturi“, – sakė bendrovės atstovas.

Paaiškėjo, kad kai kurios neužšalusios Neries vietos kelia įtarimų ir vilniečiams.

„Į mane kreipėsi Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas J.Šimėnas. Prašė paaiškinti, kodėl Vilniuje ties vienu vingiu Neris neužšalusi. Aš paaiškinau, bet jis nepatikėjo“, – sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos hidrologijos skyriaus vedėjas Aleksandras Kajutis.

Lemia srovės ypatumai

„Vilniuje ties posūkiu Neries srovė susimeta į vieną kraštą ir tampa gerokai sraunesnė nei visoje upėje. Be to, sraunumos vietose susidaro labai nelygus dugnas, dėl to vandens tėkmė tampa gerokai dinamiškesnė, dar sunkiau pasiduodanti ledo gniaužtams. Būtent tai ir paaiškinau Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui. Tačiau jis atrėžė – vis tiek netikiu“, – sakė A.Kajutis.

Specialisto įsitikinimu, būtent dėl upės srovės ypatumų susiformavo ledo properša ir ties Kleboniškiu.

„Upėse susidaro vadinamosios sraujymės – negilios vietos, kuriose srovė tampa labai stipri. Tokias vietas ypač gerai yra išstudijavę žuvininkai, nes būtent sraujymėse lašišinės žuvys deda ikrus. Čia yra ikrams reikalingo žvyro, kuris atsiranda srovei nuplovus dumblą. Esu garantuotas, kad properša Neryje prie Kleboniškio atsirado dėl srovės“, – tikino profesionalus hidrologas.

Pasak A.Kajučio, nesunkiai paaiškinama ir aplinkybė, kad prieš keliolika metų ta vieta visiškai užšaldavo.

Tėkmė – nenuspėjama

„Upės tėkmė labai nevienoda. Upė tai skverbiasi į gylį, tai į plečiasi į šonus. Todėl nuolat susiformuoja naujos sraujymės, kurios po ilgesnio laiko gali ir išnykti. Gali būti, kad prieš keliolika metų Neris prie Kleboniškio būdavo užšalusi ištisai. Įdomu tai, kad dėl sraujymių susidariusios properšos vėliau labai sunkiai užšąla, nors ir spaudžia itin stiprus šaltis. Ledas susiformuoja iš ižo. Kai tėkmėje ižas sudaro 80 procentų upės tėkmės, prasideda sukibimo procesas, ir ižas virsta ledu. Dėl sraujymės susidariusioje ledo properšoje ižo koncentracija labai sunkiai pasiekia kritinę masę, nes stipri srovė ižą nuneša po ledu, todėl vanduo negali užšalti“, – apie ledo susidarymo ypatumus kalbėjo A.Kajutis.

Hidrologijos specialistas užsiminė, kad gatves barstant smėlio ir druskos mišiniu daug druskos patenka į lietaus kanalizaciją.

„Lietuvoje tokios nuotekos nevalomos. Teoriškai svarstant, į upę patekusios druskŲ nuotekos galėtų tirpdyti ledą. Pastarosiomis dienomis nebuvo jokių atlydžių, todėl teoriškai įmanomą druskos poveikį tenka atmesti“, – pabrėžė A.Kajutis.

Iki šiol liko neužšalusi nedidelė Nemuno atkarpa netoli Č.Radzinausko tilto ties Lampėdžiais.