„Per pastaruosius metus atlikti atnaujinimo darbai neabejotinai pavertė Neries krantines vienu iš miesto traukos centrų, jungiančių poilsį, aktyvų laisvalaikį ir bendruomeniškumą. Tai ypatinga ir didelį potencialą turinti sostinės vieta, nes čia susilieja gamta ir miestas. Sieksime, kad krantinės taptų dar gyvybingesne ir patogesne miesto erdve, kurioje norisi būti“, – teigė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

Atnaujinta dešinė krantinė – daugiau patogumo, laisvalaikio ir poilsio galimybių

Pirmasis rekonstrukcijos etapas per 2019–2023 m. buvo įgyvendintas dešiniajame Neries krante. Projektu siekta ne tik pagerinti infrastruktūrą, bet ir paskatinti bendruomenės veiklų augimą, didinti gyventojų užimtumą bei sudaryti palankesnes sąlygas verslo plėtrai. Darbai buvo vykdomi keturiose atkarpose: nuo Žaliojo tilto iki Baravyko gatvės, nuo Tuskulėnų dvaro iki Žirmūnų tilto, nuo Žirmūnų tilto iki Mindaugo tilto bei nuo Mindaugo tilto iki Žaliojo tilto.

Šiose teritorijose įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai, poilsio terasos, atnaujinti šlaitai, suformuoti želdynai, įdiegtas modernus apšvietimas ir lietaus nuotekų sistemos, įrengti mažosios architektūros elementai. Taip pat atnaujintos aktyvaus laisvalaikio zonos, sukurtos vietos sezoninėms lauko kavinėms, o infrastruktūra pritaikyta žmonėms su negalia bei šeimoms su mažais vaikais – įrengti papildomi pandusai ir nusileidimai.

Dešinėje krantinėje įrengti ir keli išskirtiniai objektai, tapę traukos taškais tiek vietos gyventojams, tiek miesto svečiams. Čia veikia vienintelis toks Baltijos šalyse riedučių parkas, įrengta profesionali smėlio tinklinio aikštelių zona, taip pat moderni laipiojimo siena.

S. Žiūros nuotr.

Kairės krantinės rekonstrukcijos darbai įsibėgėjo

2021 m. rekonstrukcijos darbai pradėti ir kairėje Neries krantinėje, nuo Žvėryno iki Antakalnio Šilo tilto prieigų.

Pirmojo etapo metu jau atnaujintos dvi atkarpos: nuo Žvėryno iki Baltojo tilto bei nuo Vilnelės iki Šilo tilto. Antrojo etapo metu tvarkomos teritorijos tarp Baltojo ir Vilnelės tiltų. 2024 m. kovą pradėti rangos darbai atkarpoje nuo Vilnelės iki Žaliojo tilto turėtų būti baigti šių metų vasarą, o nuo Žaliojo iki Baltojo tilto – 2027 m. IV ketvirtį.

Tvarkant kairiąją krantinės pusę rekonstruojami ir naujai įrengiami dviračių ir pėsčiųjų takai bei laiptai, nusileidimai prie upės, įrengiami mažosios architektūros elementai, modernizuojamos apšvietimo ir lietaus nuotekų sistemos, tvarkomi ir formuojami nauji želdynai, įrengiamos terasos.

Paskutinis etapas – nuo Žaliojo iki Baltojo tilto

Baigiamasis Neries krantinės rekonstrukcijos etapas apims teritoriją tarp Žaliojo ir Baltojo tiltų A. Goštauto gatvės pusėje.

Šiame ruože numatomi pėsčiųjų ir dviračių takai, želdiniai, modernus apšvietimas. Taip pat bus įrengta kontaktinio tinklo infrastruktūra, viešojo transporto stotelės bei saugaus eismo infrastruktūros elementai: pėsčiųjų ir dviratininkų perėjos, saugumo salelės. Planuojama nutiesti dvipusio eismo raudono asfalto dviračių taką, kuris bus integruotas į bendrą miesto dviračių takų tinklą, sujungiant su gretimomis Neries krantinės trasomis bei trasa, besitęsiančia palei J. Tumo-Vaižganto gatvę.

Nauji pėsčiųjų takai sujungs miesto centrą su Neries upės krantine. Pėsčiųjų ir dviračių takai bus atskirti nuo gatvės važiuojamosios dalies želdinių juostomis. Ties sankryžomis su J. Tumo-Vaižganto, A. Jakšto ir A. Vienuolio gatvėmis bus įrengti pandusai ir laiptai, kad gyventojai patogiai pasiektų krantinę ir naujas poilsio zonas.

Šį ir ankstesnius Neries krantinės sutvarkymo etapus įgyvendino Vilniaus vystymo kompanija.

S. Žiūros nuotr.

Ko pakrantėse trūksta miestiečiams?

Vilniaus miesto savivaldybė kovą atliko tyrimą, kuriuo siekė sužinoti, kokių paslaugų ir infrastruktūros vilniečiams trūksta Neries pakrantėse. Gyventojų manymu, pakrantėse trūksta tualetų, vandens kolonėlių ir suoliukų, taip pat hamakų, supynių, gultų, pavėsio erdvių ir natūralios gamtos. Dalis apklausoje dalyvavusių vilniečių norėtų daugiau kavinių, restoranų ir geresnio apšvietimo.

Dauguma apklausos dalyvių Neries pakrantes vertina kaip svarbią miesto vietą. Vilniečiai čia leidžia laiką eidami pasivaikščioti, važinėdami dviračiu, grožėdamiesi miesto vaizdais ir gamta, bendraudami, valgydami arba užsiimdami individualiu sportu. Daugiausiai pakrantės lankomos vasarą, pavasarį ir rudenį, rečiau – žiemą.