Pusšimčio pastatų savininkai Vilniuje įpareigoti iki liepos 16 d. sutvarkyti išpaišytus fasadus. Grožio kaina nemaža – sienas perdažyti kainuoja tūkstančius. Blogiausia, kad uždažytos sienos tuoj pat vėl apipaišomos.

Nesugeba net pasiekti

Kultūros paminklų restauravimo uždarosios akcinės bendrovės „Rūpintojėlis“ vadovas Stasys Leonardas Žilys sakė dar nesulaukęs savivaldybės prašymo uždažyti ant įmonei priklausančio pastato Klaipėdos gatvėje esančius piešinius.

„Tai skaudi problema, fasadus sutvarkyti kainuoja brangiai, žmonės investuoja daug pinigų – sakė S.L.Žilys. – Namą restauravome, visą fasadą sutvarkyti kainavo apie 100 tūkst. litų. Iš karto, nudažius sienas, ant vienos iš jų atsirado didžiuliai piešiniai. Be pastolių mes ten net negalime pasiekti, gal jie prisitaiko balionėlius, purkštuvus, kad taip išpaišytų. Paprastai nuvalyti neišeina.“

Bendrovės vadovo teigimu, dabar pastatą filmuoja stebėjimo kameros, saugo naujai pastatyti vartai. Tai apsaugo dar likusias švarias sienas. Tačiau visa tai padaryta savomis lėšomis.

„Naujų piešinių pas mus nebeatsiranda, o štai mūsų kaimynus išpaišė“, – kad gyventojai ir verslininkai tik patys sprendžia apsisaugojimo nuo vandalų problemas, pasakojo S.L.Žilys.

Baudos nemažos

Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamentas dėl apipaišytų sienų kreipėsi į 52 privačias įmones, namų administratorius, asociacijas ir valstybės įstaigas.

Savivaldybės tarybos 2011 m. gruodį patvirtintose Statinių tinkamos priežiūros taisyklėse numatyta prievolė statinių naudotojams, bendrojo naudojimo objektų valdytojams „tvarkyti, valyti, remontuoti, dažyti ir prižiūrėti statinių fasadus, nuvalyti ar uždažyti grafičius, užtikrinti estetiškai tvarkingą fasadų išvaizdą“.

Nors patiria žalą, kai sugadinamas jų turtas, pastatų naudotojai patys gali būti nubausti. Asmenims, nenuvaliusiems ar neuždažiusiems grafičių, gali būti skirtas įspėjimas arba bauda iki 2 tūkst. litų.

Skelbiama, kad per 2011 m. Vilniaus policijai apie turto sugadinimą, grafičiais apipaišant pastatų fasadus, pranešta 76 kartus. Į komisariatus dėl nelegalaus paišymo pernai pristatyti 29 asmenys, pradėta 15 ikiteisminių tyrimų.

Trūksta stebėjimo kamerų

„Sunku pasakyti, kiek šiemet sugauta sienų paišytojų – atskirai nežymime. Vis dėlto sutinku, kad bene geriausiai prevenciškai veikia stebėjimo kameros“, – sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valdymo organizavimo skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėja Evelina Pagounis.

Vilniaus gyventojams taip pat akis bado prevencinių priemonių trūkumas.

„Gal geriau kokia prevencinė veikla nei plotų atlaisvinimas naujoms teplionėms?“, „Miestas atsikrato atsakomybės. Taigi teplionės, apsauga ir prevencija tampa nebe miesto, o sienų savininkų problema“, „Prevencinę veiklą turi atlikti abi pusės. Jeigu namo šeimininkas nenori, kad jo namas būtų nuolat apipaišytas, o savivaldybė nori, kad miestas būtų gražus, tai to turi būti siekiama kartu. Kitokiu atveju tai tik atsakomybės atsikratymas (neva mes, savivaldybė, nemokam tvarkytis, tad tu, namo savininke, susimokėk baudą)“, – socialiniame tinkle „Facebook“ žinią apie 52 perspėtas įstaigas komentavo gyventojai.

Sostinės senamiestyje įsikūrusių įmonių, kurių pastatai mirga grafičiais, atstovai nenorėjo būti įvardyti.

„Tai būtų kaip masalas ateiti ir baudas išdalyti, bet tikrai niekuo nepadės problemą išspręsti“, – teigė jie.

Daugiausia pasigendama prevencinių priemonių, pavyzdžiui, stebėjimo kamerų, – esą nubausti juk lengviausia.

Gali rengti ir ieškinius

Savivaldybės atstovų manymu, viena iš prevencijos priemonių yra suteikti vietos piešti legaliai.

„Vilniaus miesto savivaldybė yra skyrusi vietas, kuriose galima piešti legaliai. Galimybė piešti legaliai yra viena iš nelegalių teplionių prevencijos priemonių. Kita planuojama priemonė – teikti informaciją Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui apie teplionėmis išpaišytus statinius ir prašyti pradėti tyrimus, teikti informaciją apie nustatytus nelegalius piešėjus. Šios informacijos pagrindu planuojama rengti civilinius ieškinius dėl teplionėmis padarytos žalos atlyginimo“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės Administracinės veiklos skyriaus vyriausioji specialistė Eglė Daugėlaitė.

Po liepos 16 d., pasak E.Daugėlaitės, planuojama tikrinti situaciją dėl teplionių mieste. Jei statiniai nebus sutvarkyti, galimi įvairūs problemos sprendimo būdai, pavyzdžiui, pakartotiniai raginimai, atsakingų asmenų patraukimas administracinėn atsakomybėn.

Tiesa, administracinės nuobaudos paskyrimas neatleidžia administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens nuo pareigos, už kurios nevykdymą buvo paskirta administracinė nuobauda, vykdymo.

„Taigi, ir kalbant apie statinių naudotojų ir valdytojų pareigas, net ir paskyrus administracinę nuobaudą išlieka prievolė sutvarkyti statinį“, – aiškino E.Daugėlaitė.