Paštu atsiųstos nelauktos prekės su įdėta apmokėjimo sąskaita kauniečiui tapo nemenku galvos skausmu. Istorija prasidėjo vasarą nuo esą garsios firmos atstovės skambučio, siūlančio banderole atsiųsti porą prekių.

Prarijo jauką

Kaunietis D.E. (pavardė redakcijai žinoma) atėjo į „Kauno dienos“ redakciją nešinas pašto banderole.

„Ji adresuota man, nors to siuntinio visai nepageidavau. Įtariu, kas yra banderolėje, bet nesiryžtu praplėšti, nes tikriausiai būsiu įpareigotas apmokėti už brukamas prekes, o siųsti banderolę atgal siuntėjui nenoriu iš principo – kodėl turėčiau švaistyti savo lėšas?“ – dvejonėmis dalijosi vyras.

Prekiautojų jauką kaunietis prarijo vasarą, kai jam į mobilųjį telefoną paskambino maloniai kalbanti mergina.

„Ji pasakė, kad atstovauja garsiam pasaulyje apatinio trikotažo gamintojui, esą ši įmonė nori ateiti į Lietuvos rinką ir siūlo palankiomis sąlygomis įsigyti savo produktų“, – pasakojo D.E.

Dar vienas siuntinys

Įmonė pasiūlė banderole atsiųsti porą prekių, už kurias nereikės mokėti, tik padengti pašto išlaidas – apie 8 litus.

„Sutikau. Įmonė atsiuntė dvejas vyriškas apatines kelnaites ir pasiūlymą tęsti bendradarbiavimą – toliau pirkti jų produktus“, – pasakojo D.E.

Už dvejas kelnaites, kurios buvo supakuotos siuntinyje, kauniečiui būtų reikėję sumokėti 51,9 lito be pašto išlaidų.

„Man šis pasiūlymas netiko, todėl paskambinau nurodytu telefonu, – prisiminė D.E. – Atsiliepė automatas. Jis informavo, kad norėdamas daugiau negauti prekių turiu padiktuoti jų atsisakymo kodą. Laimė, nebuvau išmetęs informacinio lapo ir radau tą kodą“, – pasakojo D.E.

Kai šį nuotykį vyras jau buvo bepamirštąs, po Naujųjų metų vėl gavo pranešimą apie gautą siuntinį. Jis buvo atsiųstas į Lietuvą iš Olandijos, Roterdamo, kaip ir pirmoji kelnaičių siunta.

Jaučiasi įkliuvęs

D.E. pagal banderolėje nurodytą siuntėjo adresą iškart pažino, kas yra siuntėjas.

„Supratau, kad prieš savo valią esu įtrauktas į pirkėjų sąrašą. Kreipiausi į policiją. Ten man niekuo negalėjo padėti. Tada nuėjau į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, bet ten irgi niekas nesusidomėjo. Kreipiausi į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Kaune atstovus. Ten patarė nekreipti dėmesio į siuntinį. Bet ar tikrai neliksiu skolininku ir neteks po to bylinėtis? Beliko ateiti į redakciją“, – kalbėjo vyras.

Jis nusprendė žurnalistų akivaizdoje atplėšti banderolę. Joje buvo dvejos apatinės kelnaitės ir sąskaita – 59,8 lito už prekes ir pašto išlaidas. Prekių gamintoju nurodoma Šveicarijoje veikianti moteriško ir vyriško apatinio trikotažo firma.

Paskambinus nurodytu atsiųstame dokumente telefonu, atsiliepė Lietuvoje veikiančios bendrovės „Telemarketing“ klientų konsultantu prisistatęs vyras.

Jis ramino, kad prekes gavęs kaunietis nebus įtrauktas į skolininkų sąrašą.

„Jam tereikia grąžinti prekes ir nurodyti nesiųsti kitų produktų. Galėjo būti, kad pirkėjas anksčiau suklydo diktuodamas prekių atsisakymo kodą arba tai buvo įmonės klaida“, – pakomentavo konsultantas, nenorėjęs skelbti savo pavardės.

Nusvilusiųjų yra ir daugiau

E.D. sako nesuprantantis, kodėl turi pats prisiimti atsakomybę už prekių, kurių neprašė, grąžinimą ir patirti išlaidų.

„Kaip galėsiu įrodyti, kad tikrai skambinau ir padiktavau prekių atsisakymo kodą? Girdėjau, kad tokių, įklimpusių į gudrios rinkodaros pinkles, yra ne vienas. Gali būti, kad esu vienas iš jų“, – būgštavo vyras.

Viešosios įstaigos Europos vartotojų centras teisininkė Jaunė Dalinkevičiūtė sakė, kad jų centras irgi turi panašių pavyzdžių.

Neseniai į centrą kreipėsi žmogus, kuris taip pat sulaukė pasiūlymo telefonu. Jį suviliojo kojinės iš bambukinio pluošto.

Ypatingos kojinės

„Žmogus gavo prekes, už jas sumokėjo, bet elektroniniu paštu atsisakė visų tolesnių siuntų iš pardavėjo. Nepaisant to, jis sulaukė dar trijų porų puskojinių. Pakartotinai atsisakęs siuntų, vartotojas registruotu paštu jas išsiuntė pardavėjui, prašydamas panaikinti piniginius reikalavimus ir grąžinti patirtas pašto išlaidas grąžinant neužsakytas prekes“, – pasakojo J.Dalinkevičiūtė.

Prekes siuntė Estijoje registruota kompanija, todėl skundo nagrinėjimo ėmėsi Europos vartotojų centras Lietuvoje su kolegomis Estijoje.

Kol kas laukiama atsakymo iš kojinių platintojo. Iš jo bus reikalaujama kompensuoti pašto išlaidas klientui už išsiųstas atgal prekes.

Pasak J.Dalinkevičiūtės, daugiausia skundų gaunama dėl elektroninės prekybos.

„Žmonės skundžiasi dėl negautų prekių, jų kokybės. Būna, kad prekybininkai atsiunčia ne tuos produktus, kuriuos užsakė vartotojas“, – sakė teisininkė.

Siūlo būti atsargiems

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus laikinai vedėjos pareigas einanti Kristina Grigaitė pastebi, kad žmonės, išgirdę pasiūlymą daiktą išbandyti nemokamai, dažnai neįsigilina į kitas nurodytas sąlygas.

„Būtina įsitikinti, ar užsakomas tik vienas nemokamas pavyzdys, ar užsakoma prenumerata“, – perspėjo specialistė.

Pasak K.Grigaitės, tarnyba yra gavusi nemažai vartotojų skundų, kai telefonu vartotojams siūloma užsisakyti maisto papildų, drabužių ar kolekcionuoti, rinkti tam tikrus gaminius.

Gali užvirti košė

„Paprastai pirma siunta siūloma nemokamai, vartotojui reikia tik apmokėti pašto išlaidas. Tokio pobūdžio ginčai sprendžiami ginčų sprendimo ne teisme tvarka ir kiekvienu individualiu atveju priimamas sprendimas dėl vartotojo reikalavimo pagrįstumo“, – sakė K.Grigaitė.

Jos teigimu, vartotojai, kurie buvo telefonu užsisakę prekę, turi teisę nutraukti sutartį, apie tai pranešę bendrovei.

„Jeigu bendrovei nurodytais telefonais neįmanoma prisiskambinti, vartotojas turėtų išsiųsti įmonei registruotą laišką su aiškiu prašymu nutraukti prekių tiekimą. Svarbu išsaugoti laiško siuntimą patvirtinantį kvitą ir išsiųsto prašymo kopiją. Registruotu paštu vartotojo išsiųstas raštas dėl sutarties nutraukimo galėtų būti laikomas įrodymu, kad vartotojas tinkamai informavo bendrovę apie sutarties nutraukimą. Nepavykus išspręsti ginčo taikiai, vartotojai turėtų kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą“, – aiškino K.Grigaitė.